Premjero Justino Trudeau liberalai, anot pirmųjų rezultatų, laimėjo pirmalaikius Kanados parlamento rinkimus – tačiau smarkiai atsiliko nuo tikslo iškovoti absoliučią daugumą. Valdančioji partija, anot visuomeninio transliuotojo CBC prognozių, per balsavimą pirmadienį laimėjo 156 mandatus ir aplenkė Erino O'Toole‘o konservatorius, kurie gavo apie 122 vietas.
Lyginant su 2019 metų rinkimais, praktiškai niekas nesikeitė. Absoliučiai daugumai buvo reikalingi 170 mandatų. J. Trudeau ir ateityje bus priklausomas nuo kitų partijų paramos.
Centro kairės partija „Naujieji demokratai“ (NDP), anot prognozių, turės 29 mandatus, kaip ir regioninė partija iš Kvebeko. Žalieji veikiausiai iškovojo du mandatus.
49 metų J. Trudeau pirmalaikius rinkimus paskelbė prieš kelias savaites – su gerais pandemijos valdymo rezultatais ir viltimi laimėti absoliučią daugumą.
Kitų partijų lyderiai ir daugelis kanadiečių kaltino liberalus, nepaisant ketvirtosios pandemijos bangos ir santykinai stabilios mažumos vyriausybės siekiant absoliučios daugumos – ir taip švaistant laiką kovoje su COVID-19 bei keliant potencialų pavojų rinkėjų sveikatai.
Iš esmės J. Trudeau liberalams rinkimų sistema Kanadoje yra palanki. Mandatai 338 apygardose dalijami pagal absoliučios daugumos principą. Lemiamą reikšmę turi tik kelios dešimtys apygardų, kuriose vyksta aršiausia kova, pirmiausiai – didmiesčių Toronto, Monrealio ir Vankuverio priemiesčiuose. Tai turi šiek tiek panašumo su vadinamosiomis „svyruojančiomis valstijomis“ JAV.
J. Trudeau 38 mln. gyventojų turinčiai šaliai vadovauja nuo 2015 metų. Nuo 2019-ųjų jis stovi mažumos vyriausybės priešakyje.
Tradiciškai Kanadoje koalicijų nėra. Partija arba turi absoliučią daugumą, arba vadovauja mažumos vyriausybei. Per praėjusius rinkimus 2019 metų rudenį liberalai turėjo 157 mandatus, konservatoriai – 121.
Šioje rinkimų kampanijoje be klimato krizės vyravo pirmiausiai vidaus politikos temos – augančios pragyvenimo išlaidos ir sveikatos priežiūra.