respublika.lt

Kaip Kinija tapo pasaulio galybe? (37)

2021 kovo 06 12:00:34
Ričardas ČEKUTIS

Kinijos lyderiai 2021 metams išsikėlė „daugiau kaip 6 proc." ekonomikos augimo tikslą, prasidėjus kasmetinei šalies įstatymų leidybos sesijai. Be to, kinai smarkiai didina ir savo gynybos biudžetą. Kaip dar neseniai skurdžiai komunistinei šaliai per trumpą laiką pavyko tapti viena didžiausių pasaulio galybių? Atsako saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius.

×
nuotr. 1 nuotr.
Kinija vis ryškiau tampa ne tik ekonomikos, bet ir karine pasaulio galybe. EPA-Eltos nuotr.

 

„Daugiau kaip 6 proc. tikslas leis mums visiems skirti visą energiją reformų, inovacijų ir aukštos kokybės plėtros skatinimui", - sakoma iš anksto išplatintoje premjero Li Kekiango (Li Keqiang) kalboje.

2020 m. Kinijos valdžia nekėlė bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tikslo dėl COVID-19 protrūkio, kurio kamuojama Kinijos ekonomika metų pradžioje susitraukė.

Ekonominis sąstingis sukėlė abejonių dėl Kinijos komunistų partijos pažadų sukurti gerovę gyventojams mainais už nekvestionuojamą politinę galią. „Iškeldami šį tikslą, mes atsižvelgėme į ekonominio aktyvumo atsigavimą", - teigė Kinijos premjeras.

Įprastai Kinijos valdžia išsikelia žemus augimo tikslus, kuriuos vėliau pagerina.

Daugelio analitikų teigimu, Kinijos BVP šiemet turėtų augti apie 8-9 proc., teigė „OCBC Bank" analitikas Tomis Ksi (Tommy Xie).

Be to, kaip vakar paskelbė šalies Finansų ministerija, Kinijos karinis biudžetas - antras didžiausias pasaulyje, po JAV - šiemet turėtų augti 6,8 proc.

Karinė įtampa tarp Kinijos ir konkuruojančių šalių, įskaitant JAV ir Indiją, pastaraisiais metais smarkiai išaugo dėl tokių „karštųjų taškų", kaip pasienis Himalajuose, Taivanas ir Pietų Kinijos jūra.

Pekinas ketina gynybai skirti 1,36 trln. juanių (apie 175,6 mlrd. eurų), tačiau tai sudaro mažiau nei trečdalį JAV karinio biudžeto.

Biudžeto augimo rodiklis, ūgtelėjęs, palyginti su 2020 m. fiksuotais 6,6 proc., buvo pristatytas valdžios kasmetinio įstatymų leidybos susirinkimo pradžioje.

Pastaraisiais metais Kinija skyrė trilijonus juanių kariuomenės modernizavimui. Siekiama, kad ji taptų pasaulinio lygio karine jėga, kuri galėtų konkuruoti su JAV ir kitomis Vakarų šalimis.

Pekinas savo kariuomenę pastaruoju metu išnaudoja grasinimams Taivanui, į kurį reiškia pretenzijas, rengdamas invazijos pratybas ir naikintuvais įsiverždamas į Taivano oro erdvę.

Kinija siekia iki 2027-ųjų Liaudies išlaisvinimo armiją paversti „visiškai modernizuota" karine jėga, o iki 2050-ųjų - „pasaulinio lygio" kariuomene, kuri galėtų konkuruoti su JAV.

„Pastaruosius du dešimtmečius Kinijos gynybos biudžetas sparčiai augo vertinant absoliučiais skaičiais. Tai atspindi augančią Kinijos ekonominę galią ir ryžtą pažymėti savo strategines ambicijas jėga", - sakė Kinijos politikos centro Australijos sostinėje Kanberoje analitikas Adamas Ni.

Situaciją komentuoja Saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Pirmiausia atkreipčiau dėmesį, kad Kinijoje vyrauja valstybinio kapitalizmo, o ne rusiškojo tipo komunizmo, modelis. Tai - visiškai kitokia santvarka. O į klausimą, kaip kinams tas pavyko, atsakysiu taip: su Vakarų pagalba.Kada pramonės gamybos savikaina pradėjo masiškai kilti Vakaruose dėl smarkaus darbo užmokesčio didėjimo, daugybė amerikiečių ir kitų vakariečių firmų išsikėlė į Kiniją, kuri sudarė palankias sąlygas, tačiau daugeliu atvejų vieną esminį reikalavimą - turi būti perduotos ir vakarietiškos gamybos technologijos. Iš esmės technologijų srityje kinai visą tą kelią, kurį nuėjo Vakarų valstybės sunkiai dirbdamos, nubėgo faktiškai bėgte, visa tai pasiimdami mainais į pigią darbo jėgą. Be to, turėdama istoriškai susiklosčiusį masių valdymo mechanizmą, taip pat netinginiaujančius ir palankiai į darbą žiūrinčius žmones, Kinija padarė išties įspūdingą šuolį.

Dar vienas svarbus niuansas, padidinęs Kinijos konkurencingumą - jie visiškai nesirūpino ir toliau nesirūpina gamtosauginiais reikalais. Na, švelniai tariant, bent jau šie reikalai kinams tikrai ne pirmoje vietoje... Taigi, nevaržant savęs jokiais gamtosaugos reikalavimais, kartais vagiant, o kartais gaunant oficialiai naujausias Vakarų technologijas, toks „stebuklingas" šuolis tikrai įmanomas...

Dėl ginklavimosi taip pat viskas gana aišku. Honkongą kinai jau pasiėmė, suėjus nuomos pabaigos terminui, bet dabar reikia pasiimti Taivaną. Tai nereiškia, kad kinai būtinai nori kariauti. Manyčiau, kad jie nelabai to nori, tačiau akivaizdu, kad jie nori „pūsti skiauterę" ir demonstruoti karinę galią, kad jeigu kinai kartais sumanytų Taivaną prisijungti jėga, Vakarų šalys, o pirmiausia Jungtinės Valstijos, visiškai nesiveltų į konfliktą. Žinoma, visi supranta, jog Taivano savarankiško vystymosi garantas - Amerikos karinės pajėgos. Tačiau pačiose Jungtinėse Valstijose situacija gali klostytis sudėtingai, taip tikrai gali nutikti, vadinasi, kinams čia atsiveria plačios galimybės, nes dėl susiklosčiusių nepalankių vidinių aplinkybių Amerika nebūtinai kištųsi, ypač jeigu Kinijos karinė jėga būtų pakankamai galinga.

Be to, yra ir regioninių konfliktų grėsmė, kaip antai bandymai dominuoti Kinų jūroje ir pan. Bent jau šioje pasaulio dalyje kinai nori tapti didžiausia galybe, o pagal ekonomikos išsivystymą jie ir taip pretenduoja į pasaulinį dominavimą. Tačiau čia yra vienas dar įdomesnis dalykas: Rusija taip pat nori būti ne regionine, o pasauline galybe, bet taip išeina, kad dvi pasaulinės galybės susikerta dėl dominavimo regione... Mano galva, Rusija neturi šansų čia tapti dominante, nebent ji taptų tvirta ir patikima Vakarų sąjungininke, kas artimiausioje perspektyvoje nenusimato...

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (37)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATASKAITA: Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimui surinkta - 6985 eurai, aukotųjų skaičius - 24; primename sąskaitos Nr. LT 24 7044 0600 0780 3510
  • TRANSPORTAS: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ sostinės keleivius nustebino dar viena naujove – antradienį į miesto gatves išvažiavo ekologiškas, išskirtinio dizaino autobusas „IsuzuCitybus“.

  • KOSMOSE: NASA pirmadienį Marse į orą sėkmingai pakėlė sraigtasparnį „Ingenuity“ (liet. „Išradingumas“) ir tai buvo pirmasis istorijoje motorinio orlaivio kitoje planetoje skrydis.

  • AUKŲ NĖRA: ankstų pirmadienį vietos laiku išsiveržė Indonezijos Javos saloje stūksantis Merapio ugnikalnis, 16 kartų išspjaudamas į orą įkaitusią lavą, pranešė šalies vulkanologijos agentūra.
  • TRAUKINYS: sekmadienį Egipte nuo bėgių nuvažiavo keleivinis traukinys ir buvo sužaloti mažiausiai 109 žmonės.
  • GAISRAS: sekmadienio popietę pranešta apie Šiaulių rajone degantį ūkinį pastatą.
  • TRŪKUMAS: Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve gyventojai šeštadienį surengė protestą dėl pernelyg lėto skiepijimo nuo COVID-19, o dalis jų savo automobiliai užblokavo šalia pagrindinės miesto stoties esančią aikštę.
  • PASITRAUKIMAS: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) bręsta mintis pasitraukti iš dar vienos darbo grupės Seime. Kovo pabaigoje apkaltinę konservatorius siekiant sukurti savo partijai palankią rinkimų sistemą, „valstiečiai“ apleido parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, gretas.
  • TEMPAI NEBLOGI: padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją, o vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc.
  • NUSKENDO: prie Tuniso krantų nuskendo valtis su migrantais, žuvo mažiausiai 21 migrantas iš Afrikos, jiems bandant Viduržemio jūra pasiekti Italijai priklausančią Lampedūzos salą.
  • PERKOPTA RIBA: pasaulyje jau pagaminta daugiau kaip 1 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių - tai įvyko balandžio 12 dieną, o kitas milijardas gali būti viršytas gegužės pabaigoje.
Daugiau

Dienos klausimas

Kur planuojate leisti vasaros atostogas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Koks Jūsų požiūris į mero rinkimus?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Vitas Tomkus: IR ŽODIS TAPS KŪNU!
4. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
5. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
6. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
7. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
8. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atmintį
9. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
10. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
11. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
12. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
13. Algimantas RUSTEIKA: Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)
14. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
15. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
16. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
17. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
18. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
19. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
20. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
21. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
22. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
23. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
24. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +10 C

+1 +7 C

 

+2 +7 C

+10 +15 C

+8 +14 C

 

+5 +10 C

0-5 m/s

0-6 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos