respublika.lt

Kaip Europa atsikratė konkurentų (1)

2019 vasario 15 08:41:11
Ričardas ČEKUTIS

Prieš dar vieną balsavimą Bendruomenių rūmuose dėl „Brexit“ kurso Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas paragino Didžiąją Britaniją pateikti naujų idėjų. Tuo metu aiškėja, kad didžiosios ES valstybės anaiptol nebuvo suinteresuotos britų išsaugojimu Bendrijoje.

×
nuotr. 7 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

„Naujienų nebuvimas ne visad yra gera naujiena“, - rašė D.Tuskas tviteryje po susitikimo su ES vyriausiuoju derybininku Mišeliu Barnjė (Michel Barnier). Pasak D.Tusko, „27 ES šalys vis dar laukia konkrečių, realistiškų pasiūlymų iš Londono, kaip pralaužti „Brexit“ blokadą“.

Britų Žemieji parlamento rūmai vakar vėlai vakare vėl balsavo dėl tolesnių veiksmų „Brexit“ procese. Ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) paprašė daugiau laiko tolesnėms deryboms su ES ir pareiškė, kad dabar esą yra kritinis etapas. Opozicija apkaltino ją vilkinant laiką.

D.Tuskas jau po T.Mei apsilankymo Briuselyje praėjusią savaitę neslėpė nusivylimo, kad vyriausybės vadovė nepateikė naujų pasiūlymų. „Brexit“ turėtų įvykti kovo 29-ąją.

Po ilgų derybų pasiektą susitarimą su ES britų parlamentas atmetė. Likus kelioms savaitėms iki planuojamo Didžiosios Britanijos išstojimo Londonas ir Briuselis vėl kalbasi, tačiau šiuo metu neatrodo, kad Briuselis norėtų vėl persvarstyti pasiektą susitarimą.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas:

- „Brexit“ reiškinys turi gausybę įvairiausių briaunų, o ypač tai svarbu žinant, kad Didžioji Britanija Europoje visada turėjo išskirtinę padėtį, daugybę įvairių išlygų, už kurias nuolat mokėjo kiti europiečiai, tarp jų ir mes. Britai niekada neketino atsisakyti savo svaro sterlingo, nes tokiu atveju jie negalėtų emituoti savo pinigo ir atitinkamai jų skola atrodytų visai kitaip, nekalbant jau apie visišką priklausomybę nuo Briuselio komisarų sprendimų, nes jie netektų svarbiausio instrumento savo ekonomikai valdyti ir taptų visiškai priklausomi nuo euro. Taigi, pasaulyje didėjant finansinių problemų mastui, visai finansų sistemai atsidūrus sunkioje padėtyje, anglai, žinoma, norėjo išlaikyti pagrindinį ekonomikos valdymo instrumentą.

Ir čia yra itin svarbus niuansas: kur čia atsiranda vokiečių ir prancūzų interesai? Yra toks finansinis reiškinys kaip London City, kuris yra vienas iš pagrindinių Anglijos pajamų šaltinių, nes jis yra vienas iš svarbiausių pasaulio finansinių operacijų centrų. Bet čia atkreipčiau dėmesį į vieną keistenybę: jeigu paimtume didžiausius Europos bankus, tarp jų nerastume nė vieno vokiečių banko... Didžiausi bankai yra anglų ir prancūzų, vokiečių „Deutsche Bank“ yra ant bankroto ribos, o vokiečių vyriausybė ten turi tik 14 proc. akcijų. Jau keletą metų neaišku, koks bus šio didžiausio vokiečių banko likimas, jo gyvybė palaikoma dirbtinai. Ir štai dabar, kai anglai traukiasi iš ES, iš London City bėga dalis tų, kurie duodavo pelną Anglijai. Taip atsiranda vokiečiams šansas pritraukti stambiąsias kompanijas į bankų sistemą, kurioje nėra stambių finansų centrų, nepaisant to, kad Vokietijos ekonomika yra gyvybingiausia ir stipriausia Europoje. Todėl belieka tik atsistoti į vokiečių padėtį ir nesunkiai suvoksime, jog jie yra suinteresuoti, kad anglai eitų lauk kuo greičiau.

Prancūzų interesai yra labai panašūs. Dalis klientų iš London City eina ir į Prancūziją, kurios bankai yra stiprūs. Kita vertus, prancūzai taip atsikrato konkurento, kurio negalėjo įveikti įprastoje konkurencinėje kovoje, nes ES dominavo anglai ir vokiečiai. Taip prancūzai tikisi, kad bus lengviau susitarti su vokiečiais. Atkreipčiau dėmesį, kad ką tik toks susitarimas jau įvyko: Emanuelis Makronas netikėtai buvo pasakęs, kad balsuos prieš Vokietiją dujų vamzdžio klausimu. Yra toks posakis, kad Hitleriui prireikė mėnesio užimti Prancūziją, o Merkel tam reikalui užteko vienos nakties... Taigi, vakare E.Makronas pasakė, kad balsuos prieš, o jau ryte balsavo taip, kaip reikia vokiečiams. Prancūzai apskritai labiausiai suinteresuoti dviem dalykais: kad būtų bendras europinis biudžetas ir kad skolintųsi ne atskiros valstybės, o visa ES, kuri vėliau paskirstytų toms valstybėms. Nes prancūzai yra labai sunkioje finansinėje padėtyje, turi itin deficitinį biudžetą ir jiems niekas nenori skolinti pigiai, todėl savo problemas jie nori užmesti visai Europos Sąjungai ir pirmiausia Vokietijai, kaip stipriausiai ekonomikai.

Visa tai yra aišku ir anglams. Viena vertus, pačioje Anglijoje yra daug „svajoklių“, kurie viso to iki galo nesupranta ir įsivaizduoja, kad galima gyventi skolon be pabaigos, todėl savo rožinėse svajonėse jie norėtų būti kartu su ES. Bet racionalesni žmonės, suprantantys, kokiame pasaulyje gyvena, nori išlaikyti svarą sterlingų kaip pagrindinį savo ekonomikos valdymo elementą, o buvimas Bendrijoje jiems suriša rankas. Ir čia sutampa interesai: racionalieji anglai nori veikti kartu su JAV ir turėti laisvas rankas ateities problemų sprendimams, o Europos pusėje tiek vokiečiai, tiek prancūzai džiaugiasi, kad atsikratė konkurentų...

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PARDUOTUVĖS: Praėjusią savaitę, lyginant su praeitų metų analogiška savaite, srautai tose 75 parduotuvėse, kuriose tikrinami „galimybių pasai“, sumažėjo apie 30 proc., teigia Maxima atstovai.
  • SUPIRKIMAS: Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, per metus pakilo 18,2 proc., iki 309,31 euro už toną.
  • PARAMA: Europos Sąjungos (ES) šalys pažadėjo Prancūzijai savo paramą ginče su Australija ir JAV dėl žlugusio povandeninių laivų sandorio.
  • INFLIACIJA: „Eurostat“ duomenimis, liepą metinė infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, siekė 4,3 proc.
  • COVID-19: Australijos krepšinio lygoje žaidžiantis krepšininkas neteko darbo, nes atsisakė pasiskiepyti nuo kovido.
  • NEDARBAS: Latvijoje nedarbas sumažėjo iki 6,9%, tuo tarpu Lietuvoje jis siekia - 12,2%.
  • NARKOTIKAI: Indijoje konfiskuota 2,7 milijardo vertės heroino, kuris atkeliavo iš Afganistano.
  • ATLYGINIMAI: Dėl padidėjusių dujų kainų Achema stabdo vieną iš dviejų amoniako cechų ir tai gali paveikti 400 darbininkų darbo vietas bei pajamas.
  • RENTGENAS: Muitinės departamentas iš kinų perka rentgeno aparato įrengimą Kenos muitinėje pasienyje su Baltarusija.
  • ŠILDYMAS: Visoje Lietuvoje rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija" aptarnaujami vartotojai (3,26 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (9,01 ct/kWh su PVM).
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate I.Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbą COVID-19 valdyme?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+3 +13 C

 

+8 +12 C

+6 +12 C

+8 +14 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-9 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos