Moldovoje nušalinus prezidentą ir paskelbus pirmalaikius parlamento rinkimus, ES paragino šalį išlaikyti „ramybę ir santūrumą“. Tuo metu politologai įžvelgia banalią merkantilią kovą dėl valdžios, kai susivienija net seni ir „nesutaikomi“ priešai.
Laikinasis Moldovos prezidentas Pavelas Filinas užvakar paleido parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus. Jis pasirašė dekretą dėl rinkimų rugsėjo 6-ąją. Prieš tai Konstitucinis Teismas nušalino prorusišką prezidentą I.Dodoną ir paskyrė P.Filiną laikinuoju jo įpėdiniu.
„Pirmalaikiai rinkimai skiriami rugsėjo 6-ąją. Tai - protingas terminas, kad visi rinkimų dalyviai spėtų pasiruošti“, - sakė P.Filinas.
Bendrame pareiškime, kurį paskelbė ES užsienio politikos įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini) ir už kaimynystės politiką atsakingas komisaras Johanesas Hanas (Johannes Hahn), sakoma, jog dialogas tarp demokratiškai išrinktų atstovų turi „būti raktas, kad būtų rasta išeitis iš dabartinės politinės krizės“. ES esą pasirengusi toliau bendradarbiauti su demokratiškai išrinkta vyriausybe. Teisinis valstybingumas ir demokratija esą turi „likti mūsų santykių stulpai“.
3,3 mln. gyventojų turinti Moldova yra viena skurdžiausių Europos šalių. Tarp Rumunijos ir Ukrainos esanti šalis ilgai buvo greičiausia artėjimo prie Europos procese. Jau 2014 m. ES suteikė šaliai bevizį režimą.
Šiandien korupcijos draskoma Moldova dėl ES yra susiskaldžiusi: iki rinkimų vyriausybė vykdė proeuropietišką kursą. 2016 m. išrinktas prezidentas I.Dodonas ėmė ieškoti bendradarbiavimo su Maskva. Rusija separatistiniame Padniestrės regione daug metų yra dislokavusi savo dalinius.
Situaciją komentuoja politologas Vadimas Volovojus:Situacija įdomi tuo, kad dabar susiformavusi valdančioji koalicija tarp prorusiškųjų socialistų ir provakarietiškojo aljanso ACUM yra labai keistas darinys. Ankstesnė Moldovos valdžia save galutinai diskreditavo ir tuo metu atsirado du alternatyvūs judėjimai: prorusiškas I.Dodono socialistų judėjimas ir vadinamoji platforma „Taip“, kuriuos rėmė Vakarai ir iš kurių išsivystė ACUM. Tad buvo galima tikėtis, kad ACUM ir oligarcho Vladimiro Plahotniuko Demokratų partija formuos naują koaliciją, tačiau dabar išėjo taip, kad koaliciją suformavo du hipotetiniai priešai. O dar didesnis stebuklas yra tai, kad tiek rusai, tiek ES, tiek amerikiečiai vienu balsu pareiškė, kad jie remia naująją vyriausybę, suformuotą iš dviejų nesuderinamų jėgų...
Žinoma, kyla klausimas: iš kur tokia netikėta draugystė, kai visame pasaulyje rusai su Vakarais kariauja? Vienintelis logiškas paaiškinimas yra toks: nei ACUM, nei Vakarams taip ir nepavyko susitarti su V.Plahotniuku, kuris save įsivaizduoja vos ne kaip carą... Kadangi jam netiko vakariečių primetamos sąlygos, buvo pasakyta - tuomet tave sutvarkysim.... O toks scenarijus iš dalies sutapo ir su Rusijos interesais. Kitaip tariant ACUM ir Vakarų bei I.Dodono socialistų ir Rusijos sutarimo pagrindas yra noras iš politikos eliminuoti minėto oligarcho partiją. Taigi išėjo kompromisas, panašus į kažkada buvusį Ukrainoje, kai prezidentu buvo Juščenka, o Janukovyčius buvo premjeru...
Taigi, kai jie pašalins iš politikos V.Plahotniuką, manau, vėl atsinaujins tradicinė konkurencija tarp Vakarų bei Rusijos palaikomų jėgų. Čia netgi galima išvesti paralelę su tuo pasaulinės galios trikampiu: JAV, Kinija ir Rusija. Jokiu būdu negalima pasakyti, kad rusai su kinais mėgsta vieni kitus ar kad jie yra amžini draugai - tiesiog situacija juos verčia vienytis, nes jiems abiem problemas kelia amerikiečiai. Moldovoje matome panašų „meilės trikampį“...