Ką signalizuoja kaltinimai V.Zelenskiui?

Kaltinimai diskriminacija ir korupcija

Liepos viduryje partija „Opozicinė platforma - Už gyvenimą“ raštu kreipėsi į Ukrainos prezidentą V.Zelenskį, reikalaudama nutraukti rusakalbių šalies gyventojų diskriminaciją.

„Teisė kalbėti, mokytis ir gauti informaciją gimtąja kalba yra neatsiejama natūrali kiekvieno asmens teisė. Demokratinėse valstybėse ją turi užtikrinti šalies valdžia. Deja, V.Zelenskio Ukrainoje kalbinė kultūrinė politika vykdoma remiantis ne Konstitucija, o nacionalistinėmis dogmomis ir valdininkų įgeidžiais“, - buvo teigiama išplatintame pranešime.

Partijos nariai tuomet kaltino valdžią vykdant kalbinę diskriminaciją ir reikalavo užtikrinti kalbines bei kultūrines „rusakalbių Ukrainos piliečių teises“. Pareiškime buvo patikslinama, kad tam Aukščiausiosios Rados deputatai turi pakeisti galiojančius įstatymus, taip užtikrinant šalyje gyvenančių tautinių mažumų teises vartoti savo kalbas.

Rugpjūčio pradžioje Ukrainos rinkėjų komiteto (URK) direktorius Aleksėjus Košelis šalies vadovą apkaltino politine korupcija. Tokios išvados buvo padarytos po to, kai tapo žinoma, jog prezidentas V.Zelenskis su Aukščiausiosios Rados deputatu Aleksandru Dubinskiu aptarinėjo galimas priešrinkimines kriminalines bylas. A.Košelis paragino valdžios atstovus ir teisėsaugos organus atsisakyti praktikos pradėti baudžiamąjį procesą rinkimų kampanijos išvakarėse.

„Tai man pradeda priminti Viktoro Janukovičiaus politiką. Tai galima vertinti kaip netinkamą administracinių resursų naudojimą arba politinę korupciją“, - pabrėžė jis. URK vadovas taip pat perspėjo, kad dėl tokių veiksmų šalis gali sulaukti tarptautinių organizacijų dėmesio.

A.Košelio minimas incidentas buvo susijęs V.Zelenskio ir A.Dubinskio pokalbiu apie galimybę panaudoti baudžiamąsias bylas prieš už sostinės mero pareigas vėl planuojančio kovoti Vitalijaus Kličko aplinkos žmones.

Rinkimai į Kijevo mero postą vyks šių metų spalį. Už dabar sostinei vadovaujantį Vitalijų Kličko savo balsus planuoja atiduoti apie 40 proc. rinkėjų.

Politiko, saugumo eksperto Audriaus BUTKEVIČIAUS komentaras:

Drabstymasis purvais - šios šalies politinės kultūros forma. Pažvelgus į kovą, kuri vyksta tarp buvusio prezidento Piotro Porošenkos ir dabartinio vadovo V.Zelenskio šalininkų, nuolatinis purvo pylimas, informacijos ir pokalbių nutekinimas, net giminių ar artimos aplinkos žmonių pasiklausymo skandalai yra natūrali kiekvienos dienos praktika.

Visgi reikia pripažinti, kad visame tame neigiamos informacijos sraute yra ir dalis tiesos. Be to, „kaunasi“ du nelygiaverčiai varžovai. P.Porošenka yra vienas geriausių savo šalies politikų, žinančių, kas yra Ukraina ir ką reiškia tarptautiniai santykiai. V.Zelenskis - žmogus, bandantis į politiką perkelti pramogų verslo pasaulio standartus. Tai pila dar daugiau alyvos į ugnį. Jam virtualios realybės fenomenai svarbesni negu tikra realybė. Tautos aplodismentus jis vertina kaip realų politinį efektą ir visiškai nesuvokia, kaip atrodo tikrasis politinis veikimas.

Pasak Makiavelio, jeigu valdovui paliekant sostą visi verks, kad pasitraukia geras žmogus, tai rodys, jog jo valdymas buvo nieko vertas. Stebint situaciją, susidaro įspūdis, kad šią tiesą, besivaikydami visuomenės pritarimo, pamiršo abu minėti Ukrainos politikai, tad į vis naujus kylančius skandalus neverta kreipti dėmesio.

Dažniausiai jie turi kažkokį realų pagrindą, bet ne tokį didelį, kad sukeltų sprogimą. Net jei kaltinimai būtų labai rimti, reikia įvertinti Ukrainos teisėsaugos imobilumą ir tai, kad P.Porošenkos laikais generaliniu šalies prokuroru buvo ne teisininkas, o žurnalistas. Tai daug ką pasako ir sudaro sąlygas traukti į viešumą purvinus skalbinius, nebijant jokios teisinės atsakomybės.

Ryški tokių veiksmų pasekmė yra viena - visuomenė vis labiau svetimėja savo politikų atžvilgiu. Krizės su Rusija akivaizdoje vis labiau gilėjantis atotrūkis tarp šalies politinio elito ir visuomenės šiandien yra vienas pagrindinių Ukrainos nesaugumo šaltinių.