1 nuotr.Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį balsavo už tai, kad Iranui dėl jo atgyjančios branduolinės programos būtų pakartotinai įvestos griežtos ekonominės sankcijos. Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija prieš tai buvo paraginusios imtis veiksmų, kuriuos Teheranas pavadino „neteisėtais“.
Minimos trys Europos šalys pasirašė 2015 m. susitarimą, kuris dar yra žinomas kaip Bendras visapusiškas veiksmų planas (angl. Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) – juo siekta neleisti Teheranui pasigaminti branduolinio ginklo. Trys valstybės teigė, kad Iranas sulaužė savo pažadus, duotus pagal šią sutartį.
Irano ambasadorius JT reagavo piktai ir surengtą balsavimą pavadino „neteisėtu“.
„Šiandienos veiksmai yra skuboti, nereikalingi ir neteisėti. Iranas nepripažįsta jokios pareigos juos įgyvendinti“, – JT Saugumo Tarybai pareiškė Irano pasiuntinys JT Amiras Saeidas Iravani, apibūdindamas tai kaip „prievartos politiką“.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi anksčiau penktadienį pranešė, kad Europos šalims pateikė „sąžiningą ir subalansuotą“ pasiūlymą, kaip užkirsti kelią sankcijų grąžinimui.
„Raginame (Iraną) veikti dabar“, – nurodė britų ambasadorė Barbara Woodward, balsavusi prieš rezoliuciją, kuria būtų pratęstas dabartinis sankcijų taikymo sustabdymas. Ji paliko atviras duris diplomatijai kitą savaitę vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje, kurios metu į Niujorką suvažiuos valstybių ir vyriausybių vadovai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš balsavimą duotame interviu Izraelio televizijai teigė, kad tikisi, jog tarptautinės sankcijos bus pakartotinai įvestos iki mėnesio pabaigos. Tačiau Prancūzijos ambasadorius JT penktadienį pažymėjo, kad vis dar svarstoma suderėto susitarimo galimybė.
Rugpjūčio viduryje JT skirtame laiške trys Europos šalys sukritikavo Iraną, nes jis esą pažeidė kelis įsipareigojimus pagal JCPOA, įskaitant sukauptas urano atsargas, kurios daugiau nei 40 kartų viršija susitarime numatytą lygį. Nepaisant Europos valstybių ir Teherano diplomatinių derybų serijos, Vakarų šalių trejetas primygtinai tvirtino, kad pažangos nepasiekta.
Žlugęs 2015 m. susitarimas
Sunkiai pasiektas 2015 m. susitarimas žlugo, kai 2018 m. Jungtinės Valstijos per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją prezidento poste iš jo pasitraukė ir pakartotinai įvedė sankcijas Iranui. Vakarų valstybės ir Izraelis jau kurį laiką kaltina Teheraną, kad jis siekia pasigaminti branduolinį ginklą, tačiau Iranas tai neigia.
Po JAV pasitraukimo Teheranas laipsniškai atsisakė savo įsipareigojimų, numatytų susitarime, ir pradėjo plėsti savo branduolinę veiklą, o nuo tada, kai birželio mėnesį tarp Irano ir Izraelio užvirė 12 dienų karas, tvyro didelė įtampa. Šis karas taip pat sutrikdė Teherano branduolines derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir paskatino Iraną stabdyti bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).
Iranas vėlai ketvirtadienį atsiėmė TATENA pateiktą rezoliucijos projektą, kuriame raginama uždrausti atakas prieš branduolinius objektus, motyvuodamas JAV spaudimu.
Birželio viduryje Izraelis inicijavo prieš Iraną nukreiptą precedento neturinčią bombardavimo kampaniją ir pradėjo karą, kurio metu buvo fiksuojami Izraelio ir JAV smūgiai į Irano pagrindinius branduolinius objektus.
D. Trumpas savo ankstesnės kadencijos metu 2020 m. bandė aktyvuoti JCPOA vadinamąją „snapback“ išlygą, kad galėtų pakartotinai įvesti sankcijas Iranui, tačiau jam nepavyko, nes jo šalis dviem metais anksčiau vienašališkai pasitraukė iš šios sutarties.
Nors Europos valstybės jau daug metų deda pastangas atgaivinti 2015 m. susitarimą derybų keliu ir yra pareiškusios, kad turi „nedvipasmišką teisinį pagrindą“ aktyvuoti minėtą išlygą, Iranas jų nuomonei nepritaria. Iranas yra pagrasinęs trauktis iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, jei „snapback“ išlyga bus aktyvuota.
