1 nuotr.Kinijai iškilus kaip karinei galiai, NATO turi spręsti „pasekmes saugumui“, antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tačiau jis tvirtino nenorys tapti Pekino priešu.
J. Stoltenbergas sakė, kad augantis Kinijos karinis pajėgumas, taip pat ir raketų, kurios galėtų smogti Europai ir JAV, plėtra, yra ženklas, kad problemą Aljansas turi spręsti vieningai.
Trečiadienį Londone prasideda NATO viršūnių susitikimas. Jo metu 29 šalių vadovai turėtų patvirtinti pranešimą apie tai, kaip Aljansas ateityje šnekėsis su Kinija.
„Pripažįstame, kad Kinijos iškilimas turi saugumo pasekmių visoms narėms“, – sakė NATO vadovas.
„Kinija disponuoja antru pagal dydį pasaulyje gynybos biudžetu ir pastaruoju metu demonstruoja daug naujos modernios infrastruktūros, pavyzdžiui ilgo nuotolio raketas, kurios gali pasiekti bet kurias Europos ir JAV teritorijas“, – teigė J. Stoltenbergas.
Ginčijama Pietų Kinijos jūra tapo dar vienu Pekino ir JAV nesutarimų židiniu, Vašingtonas Kiniją kaltina „bauginimu“.
NATO gynybos kompetencija apsiriboja Europa ir Šiaurės Amerika, tačiau J. Stoltenbergas pareiškė, kad Kinijos įtaka jau pradeda siekti ir šių teritorijų krantus.
„Kalbu ne apie NATO veiklos perkėlimą į Pietų Kinijos jūrą, bet apie tai, kad Kinija artėja prie mūsų Arktyje, Afrikoje, investuoja į mūsų infrastruktūrą Europoje, taip pat kibernetinėje erdvėje“, – sakė J. Stoltenbergas.
Tačiau jis pabrėžė, kad nauja NATO perspektyva reikalinga ne tam, kad „susikurtume naują priešą, bet tam, kad analizuotume, suprastume ir subalansuotai atsakytume į Kinijos keliamus iššūkius“.
