Istorijoje sausio 27-oji yra gėlos ir sielvarto paženklinta diena. Šią dieną prieš 73 metus sąjungininkų kariuomenė išvadavo Aušvico Birkenau koncentracijos stovyklą ir nutraukė ten vykdytus baisumus. Minėdami šį įvykį šiandien pagerbiame šešių milijonų per Holokaustą žuvusių žydų ir kitų aukų atminimą. Taip pat reiškiame pagarbą tiems, kurie išgyveno Šoa, tarp jų pirmajai Europos Parlamento Pirmininkei Simonei Veil, kuri savo gyvenimą skyrė pastangoms siekti susitaikymo, o pernai, deja, mus paliko, sakoma Europos Komisijos (EK) Pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio pareiškime 2018 m. Holokausto atminimo dienos proga.
2018 m. minimos 80-osios Krištolinės nakties pogromų ir rasistinių įstatymų priėmimo fašistų valdomoje Italijoje metinės. Tačiau 2018 m. taip pat yra 70-osios Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, subrandintos reaguojant į Holokausto baisumus, metinės.
Ši diena turėtų priminti, kad kylant neapykantos, diskriminacijos ir nužmoginimo grėsmei, išliktume budrūs. Šią dieną tinka duoti atkirtį tiems, kurie skleidžia melą apie mūsų istoriją, abejoja Holokaustu ir neigia jo pamatinę reikšmę nūdienos Europai. Kaip Simone Veil mums priminė, būtina prisiminti vardus ir istorijas tų, kurių netekome, kad neleistume jiems vėl nugrimzti į nebūtį, sakoma pareiškime.
Pasak J. C. Junckerio, tai visų formų neapykantai, fanatizmui ir antisemitizmui pasmerkti skirta diena. Mums reikia kurti stiprią visuomenę, kuri gintų tai, kas teisinga. Mums reikia žmonių, kurie pasisakytų ir reaguotų matydami viešus rasistinius poelgius arba girdėdami antisemitinius šūkius, kokie neseniai skambėjo Europos gatvėse.
Išgyvenusių Holokaustą žmonių mažėja, todėl mes moraliai atsakingi, kad jų istorijos liktų Europos kolektyvinės atminties dalis, taip pat ir jaunųjų kartų labui. Todėl Komisija, paraginta ir Europos Parlamento, glaudžiau bendradarbiaus su Holokausto atminimą puoselėjančiomis tarptautinėmis organizacijomis. Pagrindinė atsparumo visų pavidalų neapykantai Europos visuomenėse didinimo priemonė ir toliau lieka Holokausto švietimas: Europos Parlamentas pateikė švietimo ir mokymo reikmėms naudingą antisemitizmo apibrėžtį.
Antisemitizmas kelia grėsmę ne tik žydams - tai fundamentali grėsmė mūsų atviroms ir liberalioms visuomenėms. Prisiminti Holokausto žiaurumus, tamsiausią šiuolaikinės Europos istorijos skirsnį, būtina tam, kad suprastume, kokia vertybė šiandien turėti Europos Sąjungą. Siekdami išvengti tų baisybių, sukūrėme Sąjungą, pagrįstą visuotinėmis žmogaus teisėmis, demokratija, teisine valstybe ir nediskriminavimu, ir vardan šių vertybių turime ją saugoti ir nuolat tobulinti, savo pareiškimą baigia EK Pirmininkas.
A.Merkel įspėja dėl augančio antisemitizmo
Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo dėl šalyje dažnėjančių antisemitizmo apraiškų, praneša AFP.
A. Merkel holokausto aukų atminimo svarbą pabrėžė ypač todėl, kad antisemitizmo, rasizmo ir neapykantos kitiems problemos pastaruoju metu reikalauja daugiau dėmesio.
„Nesuvokiama ir gėdinga yra tai, kad nė viena žydų įstaiga negali veikti be policijos apsaugos, ar tai būtų mokykla, ar darželis, ar sinagoga“, - pareiškė Vokietijos kanclerė.
A. Merkel patvirtino remsianti pasiūlymą Vokietijos vyriausybėje įsteigti pirmininko antisemitizmui pareigas, jei jos partijai pavyks sėkmingai baigti sudėtingas derybas dėl koalicijos.
Šios pareigos būtų įkurtos, siekiant pažaboti dažnėjančią prieš žydus ir Izraelį nukreiptą neapykantos kalbą, kuri Vokietijoje kyla tiek tarp kraštutinių dešiniųjų, tiek tarp migrantų iš musulmonų bendruomenės. 2017 m. gruodį Berlyne buvo deginamos Izraelio vėliavos, protestuojant prieš JAV sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Vokietijos žydų lyderė pasmerkė kraštutinių dešiniųjų partijos AfD iškilimą
Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną Vokietijos žydų lyderė Charlotte Knobloch pasmerkė kraštutinių dešiniųjų populistų partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) iškilimą, praneša naujienų agentūra dpa.
Duodama interviu laikraščiui „Passauer neue presse“ C. Knobloch, buvusi Vokietijos žydų centrinės tarybos (Zdj) pirmininkė, dar kartą pareiškė nerimą dėl to, kad AfD pateko į Bundestagą, Vokietijos parlamentą.
„Skaudu matyti, kad partija, toleruojanti manipuliaciją istoriniais faktais, antisemitizmą, rasizmą, dešiniojo sparno ekstremizmą ir kraštutinį nacionalizmą, sugebėjo tapti trečia gausiausia partija parlamente“, - sakė C. Knobloch.
Ji sukritikavo „destruktyvią, antimodernią, antidemokratišką ir antiliberalią jėgą“, kuri „kvestionuoja bendrą visuomenės sutarimą dėl XXI amžiaus pamokų“, bei pareiškė, kad tai yra „grėsmė demokratijai“.
Per 2017 m. rugsėjį vykusius rinkimus į Vokietijos parlamentą AfD laimėjo 92 mandatus. AfD taip pat laimėjo vietas 14-oje iš 16-os regioninių parlamentų.
Be to, C. Knobloch perspėjo dėl stiprių ir agresyvių antisemitinių nuotaikų, kylančių tarp Vokietijoje gyvenančių musulmonų, ir ragino šalyje veikiančias musulmonų organizacijas atsikratyti antisemitizmo savo gretose.
