4 nuotr.Amerikos naftos tiekimo Baltarusijai pradžia yra didelė diplomatinė JAV pergalė. Tai vakar pareiškė Jungtinių alstijų valstybės sekretorius Maikas Pompėjas (Mike Pompeo).
„Praėjusią savaitę mes pasiekėme tris dideles diplomatines pergales. Viena iš jų - naftos tiekimo iš JAV į Baltarusiją pradžia“, - sakė jis. Valstybės sekretorius priminė, jog prieš kelis mėnesius jis lankėsi Minske, kur „įsipareigojo, kad mes dirbsime su jais prie šio projekto“. Kartu M.Pompėjas pažymėjo, jog Baltarusija dar turi daug nuveikti, kad diversifikuotų savo rinką.
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kilus ginčui dėl naftos su Rusija, pranešė, jog Minskas tariasi su JAV dėl naftos tiekimo. Gegužės viduryje buvo sužinota, kad tanklaivis su 80 tūkstančių tonų Baltarusijai skirtos Amerikos naftos turėtų atplaukti į Klaipėdą birželio pradžioje.
Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:
Pastarąjį pusmetį stebėjome labai gražų konfliktą tarp A.Lukašenkos ir V.Putino. Tuo metu A.Lukašenką pačiais įvairiausiais būdais mėginta priversti sutikti su bendra „sąjungine“ valstybe, rusai rengė įvairiausias „ukrainietiško“ tipo provokacijas, į ką Jungtinės Valstijos sureagavo labai nedviprasmišku pareiškimu, jog bandymas toliau smaugti Baltarusiją sulauks naujo sankcijų paketo... Žinoma, Jungtinėms Valstijoms yra labai naudinga išlaikyti Baltarusiją savo įtakoje, todėl nenustebčiau sužinojęs, jog šis naftos tiekimas į Baltarusiją yra ne komercinis, bet labiau politinis sprendimas. A.Lukašenka faktiškai sužaidė labai tiksliai ir dabar galima pasakyti, kad amerikietišką naftą jis gavo ne dykai, o kaip priedėlį prie savo naujosios politikos.
Kodėl šį reikalą rusai pralošė? Pastaruoju metu jie apskritai jaučiasi labai sustabarėję ir akivaizdžiai netikėjo, kad toks baltarusių poslinkis yra įmanomas. Rusų santykiai su Baltarusija, Ukraina ir netgi su Armėnija pastaruoju metu vis labiau komplikuojasi, jie veliasi į pačius kvailiausius konfliktus su šiomis šalimis, konfliktus, kuriuose siekiama net ne kažkokios apčiuopiamos naudos, o tiesiog bukai mėginant realizuoti didžiavalstybines ambicijas. Todėl šiandien kalbėti apie V.Putiną kaip apie toliaregį politiką bei efektyvų pasaulinį žaidėją netenka...
Žinoma, dabar rusai bandys atstatyti savo kontrolę. Tačiau tai padaryti nebus taip lengva - tą reikėjo daryti prieš 1-1,5 metų... Turint galvoje, jog Jungtinės Valstijos ne šiaip numeta paslaugą A.Lukašenkai, bet suteikia tam tikras garantijas, jeigu prieš jį bus mėginama panaudoti jėgą. Manau, kad V.Putinas ir jo aplinka puikiai supranta tokias politines žinutes, suvokdami, kad iš JAV vežama nafta A.Lukašenkai yra daugiau politinis simbolis, nei kažkoks ekonominis efektas. Todėl spėju, jog Kremlius gerokai pamąstys, prieš ko nors imdamasis. Kita vertus, Ukrainos pavyzdys rodo, kad efektyvus ir savalaikis pasipriešinimas stabdo Rusiją. Ir A.Lukašenka turi pakankamai jėgų tą padaryti. Mano šaltiniai sako, kad šiuo metu jis labai rimtai peržiūri ir iš naujo vertina savo karinius kadrus. Turint galvoje, jog ilgą laiką ten į svarbiausias pozicijas buvo skiriami Maskvai ištikimi žmonės, dabar A.Lukašenka mėgina parinkti tokius kadrus, kurie būtų ištikimi jam ir galintys organizuoti pasipriešinimą, jeigu tik to prireiks. Taigi, Ukrainos pavyzdys labai daug ką sustatė į vietas.
