Siekiant legalizuoti įšaldytų Rusijos aktyvų konfiskaciją, JAV siūlo Ukrainos sąjungininkus pripažinti nukentėjusia puse. Tai esą leistų perduoti šias lėšas Kijevui, informuoja „Financial Times" (FT). Maskva aktyvų nusavinimą vertina kaip vagystę.
Vakarų valstybės, įskaitant ir JAV, seniai ieško būdų, kaip būtų galima legaliai konfiskuoti įšaldytus Rusijos Centrinio banko aktyvus bei panaudoti juos Kijevo finansavimui. Vienu iš būdų gali tapti Europos šalių pripažinimas „nukentėjusiomis dėl konflikto", kas esą atvertų kelią rusiškų aktyvų perdavimui Ukrainai per Pasaulio banką arba Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką.
Vienu iš G7 dokumentų besiremiantis laikraštis nurodo, kad nors JAV valdžia viešai aktyvų nusavinimui nepritaria, tokios kontrpriemonės, jos nuomone, turėtų paskatinti Maskvą nutraukti agresiją.
Remiantis dokumentu, vertinant iš tarptautinės teisės pozicijų toks žingsnis bus teisėtas, jeigu jį žengs dėl konflikto „smarkiai nukentėjusios" valstybės. Numanoma, kad tarp jų galėtų būti Ukrainos sąjungininkės, viso konflikto metu remiančios jos ekonomiką ir ginkluotąsias pajėgas, patikslina FT.
Rusijai užpuolus Ukrainą, ES ir G7 šalys įšaldė rusiškų aktyvų už 260 mlrd. eurų. Daugiau negu du trečdaliai lėšų įšaldyta Europos Sąjungoje. Rusijos finansų ministerija praėjusiais metais teigė, kad įšaldytų aktyvų suma siekia 280 mlrd. eurų.
FT nurodo, kad šiuo metu Rusijos Centrinio banko aktyvus saugo tarptautinė teisė, todėl bet kokie bandymai juos konfiskuoti sulauktų teisinių pasekmių ir, tikėtina, pakirstų pasitikėjimą Vakarų finansų sistema.
Taip pat ES yra įšaldyti maždaug 28 mlrd. eurai privačių Rusijos bei Baltarusijos įmonių ir oligarchų aktyvų, tačiau nėra teisinių mechanizmų, leidžiančių nusavinti privačią nuosavybę.
Išimtis daroma tik tais atvejais, kai reikalas susijęs su visuomenės interesais, bet ir tokiu atveju savininkas privalo gauti savalaikę ir teisingą kompensaciją. Nepaisant to, Vokietijos Generalinė prokuratūra kreipėsi į Frankfurto prie Maino Apygardos teismą, prašydama leisti konfiskuoti rusiškų aktyvų už daugiau negu 720 mln. eurų.
Prokurorai savo prašymą grindžia tuo, kad aktyvų savininkas juos bandė pervesti į kitą banką ir taip pažeidė Rusijai taikomas sankcijas, kas esą atveria kelią jų nusavinimui.