1 nuotr.Vašingtonas, pagarsinęs, kad tokie veiksmai gali lemti pasaulinių dujų ir naftos kainų augimą bei sulaukti atsakomųjų Maskvos žingsnių, paragino Kijevą nutraukti Rusijos energetinės struktūros apšaudymą. Tai, remdamasis šaltiniais, pranešė laikraštis „Financial Times" (FT).
Amerika sunerimo
Pasak trijų neįvardintų leidinio pašnekovų, Vašingtonas nusiuntė atitinkamą įspėjimą Ukrainos saugumo tarnybai ir šalies Gynybos ministerijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai.
Nuo pat Rusijos invazijos 2022 metų vasarį pradžios tiek saugumas, tiek žvalgyba nuolat plečia savo bepiločių skraidyklių, kuriomis atakuojami tiek jūroje, tiek sausumoje, tiek ore esantys objektai, programas, nurodo FT.
Vienas iš šaltinių papasakojo, kad Baltieji rūmai vis labiau nusivilia akiplėšiškomis ukrainiečių bepiločių atakomis prieš vakarinėje Rusijos dalyje esančias naftos perdirbimo įmones, terminalus, sandėlius bei saugyklas.
Be viso kito, Vašingtonas nerimauja dar ir dėl to, kad atsakydama į tokias atakas, Rusija gali smogti ukrainiečių energetinei infrastruktūrai, kuria remiasi Vakarai. Kaip pavyzdys pateikiamas Kaspijos konsorciumo naftotiekis, kuriuo į pasaulinę rinką tiekiama nafta iš Kazachstano.
Nes artėja rinkimai
Leidinys pabrėžia, kad, nepaisant Vakarų taikomų sankcijų, Rusija išlieka vienu pagrindinių energetinių išteklių tiekėjų pasaulyje. Nafta šiais metais brango maždaug 15 proc. - iki 85 JAV dolerių už barelį, dėl to degalai pabrango būtent tuo metu, kai dabartinis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) pradeda savo rinkiminę kampaniją.
Tarsi maža būtų to, kad apie perrinkimą svajojančio Dž.Baideno laukia nelengva rinkiminė kova, benzinas Amerikoje pabrango beveik 15 proc. - iki 3,5 JAV dolerių už galoną (galonas - 3,785 litro), nurodoma straipsnyje.
„Niekas taip negąsdina dabartinio šalies vadovo, kaip staigus benzino kainų augimas prieš rinkimus", - teigia buvęs Baltųjų rūmų patarėjas energetikos klausimais, konsultacijų įmonės „Rapidan Energy" direktorius Bobas Maknelis (Bob McNally).
Ko siekia Kijevas?
FT teigimu, didėjantį ukrainiečių atakų skaičių lėmė pastaruoju metu vis labiau augantis Kijevo nepasitenkinimas Vakarų taikomais dvejopais standartais tuomet, kai kalba pasisuka apie Maskvos iš prekybos energetiniais ištekliais gaunamų pelnų ribojimą.
Pasak neįvardinto Ukrainos žvalgybos atstovo, nuo 2022 m. ukrainiečiai atakavo mažiausiai 12 didelių Rusijos naftos perdirbimo įmonių bei kelis terminalus, sandėlius ir saugyklas.
Su leidiniu bendravęs neįvardintas ukrainiečių valdininkas patikino, kad šių atakų tikslas - sutrukdyti rusų karių aprūpinimą degalais ir, sumažėjus Rusijos pajamoms, gaunamoms iš prekybos energetiniais išteklias, sumažinti jos karui skiriamą finansavimą.
Taip pat Kijevas siekia smogti simbolinį smūgį ir priartinti konfliktą prie Maskvos, taip parodydamas, kad ir rusų priešlėktuvinė gynyba ne visuomet veikia patikimai, nurodoma straipsnyje.
JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas FT patikino, kad Vašingtonas neskatina ukrainiečių atakuoti Rusijos teritorijų. Ukrainiečių saugumas ir JAV Centrinė žvalgybos valdyba komentuoti šią informaciją atsisakė. Ukrainiečių žvalgyba ir prezidento biuras į pateiktas užklausas išviso neatsakė.
