Pietryčių Azijos regioninis blokas ASEAN šeštadienį netikėtai gavo naują narę iš kito pasaulio krašto - bent jau trumpą akimirką. Tai nutiko dėl JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) žodinio apsirikimo.
„Noriu padėkoti ministrui pirmininkui už Kolumbijos vadovavimą pirmininkaujant ASEAN", - pareiškė Dž.Baidenas, pradėdamas derybas su regiono lyderiais Pnompenyje, kurioms pirmininkauja Kambodžos ministras pirmininkas Hunas Senas.
Atrodo, kad Pietų Amerikos valstybė Kolumbija neduoda ramybės JAV prezidentui, nes tą pačią klaidą jis padarė iš Baltųjų rūmų išvykdamas į ilgą kelionę po Aziją. Jis pasakė žurnalistams, kad „vyksta į Kolumbiją", bet greitai pasitaisė: „Turiu galvoje Kambodžą".
Dž.Baidenas, kuriam šį mėnesį sukanka 80 metų, didžiąją savo karjeros Vašingtone dalį garsėjo neapdairiais pasisakymais. Vis dėlto pastarasis jo apsirikimas, kad ir labai didelė geografinė klaida, ko gera, buvo ne toks ryškus, kaip viceprezidentės Kamalos Haris (Kamala Harris) pareiškimas rugsėjį lankantis Šiaurės ir Pietų Korėją skiriančioje demilitarizuotoje zonoje. Ta proga K.Haris pareiškė, kad JAV yra „Šiaurės Korėjos Respublikos sąjungininkė. Ir ši sąjunga stipri ir ilgalaikė".
Žinia, jog vienas apsirikimas gali būti atsitiktinumas, du - sutapimas, trys - jau tendencija. Liberali žiniasklaida - nuo oficiozų iki pat situacinių komedijų, kaip „Simpsonai" - kultūrinės kairės pozicijas dažnai sieja su aukštesniu intelektu ir išsilavinimu. Deja, įvardytais atvejais matyti bendra amerikiečių savybė - silpnokas orientavimasis pasaulyje, kuriame jie siekia būti tvarkdariais.
JAV dešiniųjų simpatikams nėra, ko riesti nosį dėl demokratų klaidų. Ne taip seniai valdęs prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) linksmino pasaulį žinutėmis, jog JAV - Europos dalis, ir sveikinimais žmonijai įžengus į Saulės sistemą. Šis politikas šiais metais net supainiojo Ukrainą su Iraku, pasmerkdamas brutalią invaziją į Iraką. Primintina, jog paskutinė invazija į šią šalį vyko būtent iš JAV pusės.
Gyvenant supervalstybėje gal ir natūralu mažiau dėmesio skirti geopolitinių pyplių studijoms. Tik ar galime jaustis saugūs, kai mūsų svarbiausi strateginiai partneriai painioja ne tik valstybes, bet ir žemynus? Ims ir paleis kokią raketą į Lietuvą, supainioję ją su Šiaurės Korėja. Belieka tikėtis, kad suveiks garsioji amerikietiškoji stabdžių ir atsvarų sistema, ir kad šioje šalyje nėra tokių vienasmenių sprendimų, kaip autokratinėje Rusijoje.
Komentuoja politikos apžvalgininkas Vitalijus BALKUS:
Ne pirmas kartas, kai JAV politikai nusikalba. Bene paskutinis JAV prezidentas, kuris gaudėsi geografijoje, buvo Džordžas Bušas Vyresnysis, kaip ne kaip dalyvavęs Antrajame pasauliniame kare. JAV apklausos rodo, jog statistiniam amerikiečiui parodžius kontūrinį žemėlapį retas teisingai nurodys net artimiausius kaimynus.
Kai vyko karas Gruzijoje (Sakartvele, angliškai - Džordžijoje), Amerikoje kilo panikos banga, nes daugelis suprato, jog vyksta invazija į JAV Džordžijos valstiją. Vargu, ar prastą amerikiečių supratimą apie geografiją lemia vien buvimas supervalstybe. Pavyzdžiui, Kinijoje studentų geografinių žinių lygis - vienas aukščiausių pasaulyje. Ten žmonės puikiai ruošiami pasauliniam viešpatavimui. Rusijoje vis dar veikia sovietinio švietimo paveldas, kur pasaulio pažinimas taip pat buvo labai svarbus globaliai misijai.
Amerikiečių žinių lygį, veikiausiai, sąlygoja labai supaprastintas išsilavinimas. Atmetus mokyklas, kuriose ruošiamas elitas ar bent vidurinioji klasė, jų švietimo sistemoje daug kas grindžiama emocijomis, subjektyviais vertinimais, siekiant atskleisti tariamą mokinio asmenybę, į antrą vietą perkeliant patį mokymosi procesą. Mes, europiečiai, įskaitant ir lietuvius, taip pat po truputį perimame šį ydingą modelį.
Kalbant apie intelekto santykį su politinėmis pažiūromis, kaip bebūtų keista, kairiųjų intelektualiniai rodikliai iš tiesų geresni. Bet tai - kintantis reiškinys, dėl jau minėtos pseudohumanistinės švietimo sistemos. Ji ugdo emocingus narcizus, kurių intelektualumas - vis labiau abejotinas.
Dėl Lietuvos saugumo su tokiais partneriais kaip Amerika, visgi nuraminčiau. Ten sprendžiantys žmonės yra daug aukštesnio intelektualinio lygio, negu statistinė masė. Elitinis mokslas ten - ganėtinai aukštas. Net jei politikai kartais susipainioja, sprendimų lygyje ten suprantama, kas kur yra.