1 nuotr.Italijos ministras pirmininkas Matėjas Rencis (Matteo Renzi) pirmadienį pareiškė esąs "ištroškęs" tęsti reformas namuose ir Europoje, informuoja "EUbusiness".
"Italija nėra Europos problema. Valstybė stipri ir vientisa, tačiau dar daug ką galima padaryti šalyje, o aš, kaip ir pirmąją tarnybos dieną, esu ištroškęs pokyčių. Nei vienoje Europos šalyje nebuvo įvykdyta tiek daug reformų per tokį trumpą laikotarpį", - sakė M. Rencis.
"Arba Europa keičia savo ekonominę politiką ir požiūrį į imigraciją, arba Europa rizikuoja didžiausią kada nors įgyvendintą politinę operaciją "suplėšyti į skutus", - pridūrė Italijos premjeras.
M. Rencis taip pat įspėjo Rytų Europos šalis, kad jei esant migrantų krizei šioms nepasiseks atlikti savo darbo ir šalys tiesiog uždarys savo sienas, 2020-2026 metais turės sumokėti į Europos Sąjungos biudžetą.
"Atsižvelgsime į tai, kad kai kurios šalys solidarumą suvokia kaip vienos judėjimo krypties gatvę. Jei reikalaujate solidarumo, kai prašote finansinės paramos, turite parodyti solidarumą, kai šiuo metu susiduriame su sudėtinga situacija", - teigė M. Rencis.
Nepaisant ES varginančios krizės, Italijos premjeras paragino Didžiąją Britaniją referendume dėl šalies likimo ES balsuoti už pasilikimą bloke, nes "jei šalis išstos iš Sąjungos, blogesnės pasekmės bus Britanijos piliečiams nei kitiems europiečiams".
Italijos premjeras grasina Višegrado šalims dėl pabėgėlių politikos
Italijos vyriausybės vadovas Matėjas Rencis (Matteo Renzi) dėl griežtos Rytų Europos šalių pozicijos pabėgėlių klausimu pagrasino joms finansiniais padariniais.
„Jei migracijos klausimu nerodai solidarumo, tai galvoju, kad visiškai legalu didesnėms šalims nerodyti solidarumo ES įnašų klausimu", - pareiškė jis pirmadienį Romoje susitikęs su užsienio žiniasklaidos atstovais.
Anot M. Rencio, jis praėjusią savaitę ES viršūnių susitikime Briuselyje pareiškė, kad dėl kai kurių šalių antimigrantiško kurso Italija griežtai derėsis dėl savo įnašo į 2020-2026 metų ES biudžetą.
Pirmiausiai keturios Višegrado grupės šalys - Čekija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija - pabėgėlių klausimu demonstruoja griežtą poziciją. Jos ypač priešinasi pabėgėlių paskirstymo kvotoms, dėl kurių pernai sprendimas priimtas ES lygiu.
