Italijos premjeras apklaustas dėl veiksmų koronaviruso protrūkio pradžioje

„Viską paaiškinau prokurorams. Esu visiškai ramus“, – po penktadienį tris valandas trukusios apklausos interviu laikraščiui „La Stampa“ sakė G. Conte.

„Apibūdinau visus žingsnius tomis sunkiomis dienomis, kai kovojome su nematomu priešu. Neturiu ko bijoti“, – teigė jis.

Premjeras sakė veikęs „atsižvelgdamas į mokslą ir sąžinę“ ir pridūrė: „Esu ramus kaip žmogus, kuris kiekvieną žingsnį žengė su mokslininkų techninio komiteto patarimais.“

„Nemanau, kad gausiu raštą apie pradedamą ikiteisminį tyrimą. Niekada jo nebijojau“, – teigė Italijos premjeras.

Italijoje, kuri yra viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių šalių, nuo COVID-19 mirė daugiau nei 34 tūkst. žmonių.

Generalinė prokurorė Maria Cristina Rota ir jos kolegos tiria, kodėl Bergamo provincijos Nembro ir Alcano miesteliuose karantinas nebuvo įvestas anksčiau.

Sveikatos apsaugos ekspertai teigia, kad anksčiau įvedus karantiną būtų buvę išgelbėta kur kas daugiau gyvybių.

Prokurorai jau susitiko su Lombardijos regiono pareigūnai, kurie teigia, kad dėl atskirų teritorijų karantino sprendė Romos vyriausybė, o ne regiono valdžia.

G. Conte savo ruožtu tvirtina, kad regionai galėjo patys įvesti karantiną kai kuriose teritorijose jau vasario pabaigoje, kai koronavirusas pradėjo plisti.

„Kaip jau sakiau tyrėjams, įvykių chronologija yra labai aiški. Turint mums pirmąją kovo savaitę prieinamus duomenis, nebuvo jokios priežasties uždaryti tik Alcano ir Nembro miestelius“, – sakė jis.

„Mūsų problema jau tuo metu buvo svarstymai nedelsiant imtis drastiškų veiksmų visoje Italijoje. Tai ir padarėme“, – teigė G. Conte.

Vasario 21 d. buvo uždarytas pirmasis miestelis – Kodonjas, po jo karantinas įvestas dar devyniuose miesteliuose. Vėliau, kovo 8 d., karantinas įvestas visame Lombardijos regione ir 14-oje kaimyninių Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos provincijų.

G. Conte visuotinį karantiną Italijoje paskelbė kovo 10 d.