Italai itin svarbiame referendume balsuoja dėl konstitucinės reformos.
Sekmadienį 7.00 val. ryte (8.00 val. Lietuvos laiku) šalyje buvo atidaryta per 61 tūkst. rinkimų apylinkių. Referendumą dėl konstitucinės reformos inicijavo Matėjo Rencio (Matteo Renzi) vyriausybė.
Balsuoti referendume raginami beveik 47 mln. šalies piliečių, kurie turės tarti "taip" arba "ne" pasiūlytoms pagrindinio šalies įstatymo pataisoms.
Vyriausybės įstatymo projektas, kuriuo numatyta visų pirma pakeisti Italijos Respublikos Senato vaidmenį ir funkcijas šalies valdžios organų sistemoje, buvo svarstomas nacionaliniame parlamente beveik dvejus metus, jam galutinai pritarta balandžio 12 dieną. Kadangi tvirtinant konstitucinę reformą abejuose parlamento rūmuose nebuvo surinkta daugumos, dviejų trečdalių, balsų, nutarta surengti visuotinį balsavimą.
Pažymima, kad galimybę dalyvauti referendume turėjo ir beveik 4 mln. italų, gyvenančių užsienyje. Tačiau šį kartą ši aplinkybė sukėlė garsų politinį skandalą. Kai kurie opozicijos veikėjai apkaltino valdžią šiurkščiais pažeidimais rengiant balsavimą užsienyje. Italijos užsienio reikalų ministerija kategoriškai neigia tokius kaltinimus.
Pagrindinė šio referendumo intriga, be abejo, yra politinis M. Rencio likimas, kurį pats premjeras susiejo su referendumo rezultatais. Per septynis mėnesius trukusią kampaniją jis ne kartą kartojo, kad jeigu reformos priešininkai nugalėtų, jis pasirengęs atsistatydinti.
"Jeigu aš pralaimėsiu referendume, tai reikš mano politikos griūtį", - per spaudos konferenciją, vykusią 2015 m. gruodžio 29 dieną, pareiškė premjeras. Vėliau M. Rencis mėgino kiek pakoreguoti šią poziciją, tačiau nesėkmingai.
Rinkimų apylinkės dirbs iki 23.00 val. vietos laiku.
Kad referendumas būtų pripažintas įvykęs, nereikalaujama, kad jame dalyvautų konkretus dalyvių skaičius. Tačiau vietos ekspertai pabrėžė, kad balsavimo rezultatai daugiausia priklausys nuo rinkėjų aktyvumo.
Viešosios nuomonės apklausos pastaruoju metu rodė tam tikrą konstitucinės reformos priešininkų persvarą.
