Jungtinės Valstijos ir sąjungininkai Europoje nesutaria, ką daryti su tūkstančiais Sirijoje kalinamų „Islamo valstybės“ (ISIS) džihadistų iš Vakarų šalių. Vašingtonas Prancūzijos siūlymą teisti kovotojus Irake vadina neatsakingu.
Vašingtone Prancūzijos siūlymu susitikę aukšti pareigūnai iš daugiau nei 30 šalių šią savaitę įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti kovoje su ISIS. Paryžius susitikimą sušaukė sunerimęs dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimo patraukti amerikiečių pajėgas iš Sirijos ir Turkijos pasienio.
Teigiama, esą šis D.Trampo žingsnis leido Turkijai pradėti karinę operaciją Sirijos šiaurėje prieš kurdų Liaudies savigynos būrius (YPG). O YPG yra pagrindiniai Vakarų sąjungininkai kovoje su ISIS, nes būtent kurdai prižiūri kalėjimus, kuriuose kali džihadistai.
JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas (Mike Pompeo) paragino Europos šalis imtis užsieniečių džihadistų klausimo“. „Koalicijos nariai turi susigrąžinti tūkstančius įkalintų užsieniečių teroristų kovotojų ir priversti juos atsakyti už baisius nusikaltimus, kuriuos jie padarė“, - sakė M.Pompėjas.
Visgi Valstybės departamento antiterorizmo koordinatorius Natanas Seilesas (Nathan Sales) pripažino, kad „yra tam tikrų skirtumų pasiūlymuose, kaip geriausiai išspręsti šią problemą“. „Jungtinės Valstijos mano, kad netinkama būtų reikalauti iš Irako prisiimti papildomą užsieniečių kovotojų, ypač iš Europos, naštą, - pareiškė N.Seilesas. - Bet kuriai šaliai būtų neatsakinga tikėtis, kad Irakas gali išspręsti šią problemą už ją.“
N.Seileso komentarai buvo aiškiai skirti Prancūzijai, kuri pradėjo derybas su Iraku, kad šis teistų užsieniečius ISIS narius savo šalyje. Europos šalys, tokios kaip Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, neturi jokio noro priimti mūšiuose užgrūdintų ekstremistų grupuotės, prisidėjusios prie daugybės aukų pareikalavusių teroristinių išpuolių, narių.
Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS:
Niekas nežino, ką daryti su tais užsienyje kovojusiais islamistais. Kalbama, esą juos perėmus, europiečiai galėtų išpešti kokios nors vertingos informacijos, bet aš manau, kad tą informaciją visi ir be to žino... O bėdų su jais bus daug: ši publika keletą metų bėgiojo su ginklais rankose, tad nejaugi kas nors rimtai mano, jog jie dabar eis dirbti? Gal padavėjais į restoraną?.. Nebūkime naivūs.
Taigi, o kur juos dėti? Jie turi Europos valstybių pilietybes ir pagal ES įstatymus turi pilną teisę grįžti į savo šalį. O norint įrodyti, ką ir kur jie pažeidė, kiekvieną atvejį reikėtų atskirai nagrinėti.
Europa pakliuvo į savo pačios kažkada paspęstus spąstus. Ir čia reikėtų pradėti nuo pačios nevaldomos migracijos pradžios, kuri prasidėjo toli gražu ne Angelos Merkel visiems žinomu kvietimu. Tai dešimtmečius vykęs procesas, kurio metu Vakarų Europoje susiformavo ištisos uždaros migrantų-musulmonų bendruomenės, kurios absoliučiai nieko bendra kultūriškai neturi su tikraisiais tų valstybių gyventojais.
Buvo aišku, kad anksčiau ar vėliau kils panašios problemos ir tai tik pradžia, nors šie procesai buvo prognozuoti dar prieš kelis dešimtmečius parašytose knygose... Viskas lyg iš natų taip ir vyksta.
Belieka tik eilinį kartą žiūrėti, kaip patys žmonės stebisi savo iškrėstomis kvailystėmis - jie deda į karštą vandenį kopūstus, o galvoja, kad išvirs burokus... Kai eilinis žmogus pasako, jog yra Napoleonas, tai jį uždaro į palatą, bet kai tą patį aiškina aukšti politikai, jų žodžiai kažkodėl priimami kaip neginčijama tiesa...
Kodėl europiečiai nemoka turkams pinigų, kad jie šitų veikėjų neišleistų į Europą? Tiesą sakant, jie nelabai turi tų pinigų. Neužmirškime, kad Europos centrinis bankas į rinką kas mėnesį išmeta dešimtis milijardų eurų niekuo nepadengtų pinigų. Vadinasi, nėra tų milijardų... Be to, turkai ne tik pinigų nori - jie nori tapti ES nariais. Tačiau jie galutinai nusivylė, šiandien absoliučiai keičia net savo geopolitinę kryptį ir netgi perka rusiškus ginklus, kas dar visai neseniai atrodė neįmanoma. Taigi, žmonės visoje savo istorijoje nuolat daro kvailystes, manydami, kad bus gerai, nors iš karto aišku, jog bus atvirkščiai.