Išgirtoji rusiška „Armata“ pasirodė netinkama

Akcentuojama, kad dalis tanko T-14 „Armata“ ginkluotės sistemų reikalauja tolesnės aprobacijos ir papildomų bandymų. „Iš visko sprendžiant, gali tekti tobulinti tanko variklį, transmisiją ir taikymosi sistemą. Tanko pabūklui teks sukurti naują šaudmenų diapazoną, kuris apims ir valdomus, skrydžio metu detonuojančius, sviedinius“, - rašo laikraštis.

Abejonių kilo ir dėl šarvuotoje kapsulėje esančio ekipažo galimybių stebėti situaciją aplink tanką. „Pasukti kapsulės kaip bokštelio neįmanoma, todėl daugiau dėmesio turėtų būti skirta optiniams prietaisams ir elektronikai, o pastarieji vykstant kovoms gali nustoti veikti arba veikti netinkami. Visa tai lemia, kad Krašto apsaugos ministerija atsargiai vertina galimybes įsigyti didelę naujųjų tankų partiją,“ - teigiama viešai pasirodžiusioje medžiagoje.

Taip pat leidinys primena, kad „Uralvagonzavod“ pasirašė su KAM sutartį, pagal kurią šiai iki 2021-ųjų turi pateikti 132 kovines mašinas - tankus ir šarvuočius - surinktas panaudojant „Armata“ platformą.

„Įvertinus dabar kariuomenę pasiekusią partiją, gamykla dar lieka „skolinga“ 28 kovines mašinas, kurias surinkti iki šių metų pabaigos nėra realu. Akivaizdu, kad gamykla atsilieka nuo grafiko“, - akcentuoja straipsnio autoriai.

Kita vertus, leidinys numato galimybę, kad valstybiniai užsakymai gali būti pakoreguoti ir sumažinti, nes kovinių mašinų, turinčių „Armata“ platformą, valstybiniai bandymai dar nebaigti. Jie bus vykdomi iki 2019-ųjų pabaigos.

Vasarį „Voennoe obozrenije“ teigė, kad tanką T-14 „Armata“ nuo kelionės į muziejaus užkaborius apsaugo tik dėl jo kilęs triukšmas.

Praėjusių metų liepą šalies vicepremjeras Jurijus Borisovas pareiškė, kad Rusijos karinės pajėgos neskuba pirkti T-14 „Armata“ dėl didelės pastarojo kainos ir karinį potencialą gerina modernizuodamos turimą techniką.

Universali vikšrinė platforma „Armata“ buvo kuriama 2009-2015 metais.