2 nuotr.JAV paskelbus apie savo pasitraukimą iš Atviros oro erdvės sutarties, Rusija praktiškai nemato šansų išgelbėti ir paskutiniąją didelę branduolinio nusiginklavimo sutartį. Prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį netikėtai sušaukė Rusijos Saugumo Tarybos susitikimą, kad aptartų abiejų sutarčių ateitį. Iki šiol nėra jokių rimtų derybų su JAV dėl naujosios START sutarties (New Start) pratęsimo, sakė jis per vaizdo ryšiu vykusį susitikimą. Tai esą labai svarbi tema – „ne tik mums, bet ir visam pasauliui“.
Naujosios START sutarties dėl strateginių atominių ginklų ribojimo galiojimas baigiasi 2021 metų vasario 5 dieną. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad šansai išgelbėti sutartį lygūs nuliui. Po rinkimų JAV lapkritį bus per vėlu derėtis dėl pratęsimo – kaip siūlo Rusija, sakė jis interviu žurnalui „The National Interest“.
Rusija ne kartą įspėjo dėl nekontroliuojamų branduolinių ginklavimosi varžybų, jei sutartis nebus pratęsta. JAV pareiškė esančios pasirengusios pokalbiams dėl sutarties, tačiau reikalauja – kol kas nesėkmingai, kad naujos sutarties šalis būtų ir Kinija.
Naujoji START sutartis numato Rusijos ir JAV branduolinių arsenalų sumažinimą iki 800 nešančiųjų sistemų ir 1 550 branduolinių užtaisų kiekvienoje pusėje. Praėjusią vasarą nutrūko kita svarbi abiejų šalių nusiginklavimo sutartis - Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF).
Dėl Atviros oro erdvės sutarties Rusija dar turi parengti baigiamąją savo poziciją, sakė V. Putinas susitikime su Saugumo Tarybos nariais. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukimą iš sutarties argumentavo tuo, kad Maskva nebesilaiko sutarties įsipareigojimų. Todėl esą ir JAV nebėra jos saistoma.
Atviros oro erdvės sutartis leidžia 34 ją pasirašiusioms šalims keliskart per metus atlikti žvalgomuosius skrydžius sutarties partnerės oro erdvėje. Sutartis buvo sudaryta 1992 metais ir 2002-aisiais įsigaliojo. Žvalgomieji skrydžiai pirmiausiai vertinami kaip pasitikėjimo priemonė. Iki šiol jų surengta per 1 500.
