Iranas pagamino pirmąją partiją 20 proc. prisodrinto urano, ketvirtadienį Irano naujienų agentūrai FARS teigė šalies prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas (Mahmoud Ahmadinejad).
Vakarų šalys įtaria, kad Iranas siekia vykdyti branduolinę programą, slapta norėdamas pasigaminti masinio naikinimo ginklų, tačiau Teheranas šiuos kaltinimus atmeta, griežtai tvirtindamas, kad šalies atominė programa skirta itin taikiems tikslams - elektros energijos gamybai.
Irano branduolinė veikla šios savaitės pradžioje sukėlė naują kritikos bangą Vakarų šalyse. Nepasitenkinimas kilo po to, kai Iranas paskelbė apie savo planus uraną prisodrinti iki 20 proc. grynumo. Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vašingtonas ragino Iranui skirti naujas griežtas sankcijas, savo nuomonę pareiškė Kinija: Irano branduolinis klausimas turi būti sprendžiamas diplomatinėmis priemonėmis.
"Kinijos pozicija lieka nepakitusi ir aiški: mes raginame suinteresuotas šalis imtis priemonių, kurios padėtų priimti teisingą sprendimą dėl diplomatinio problemos sprendimo būdo", - teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Ma Džaosiu (Ma Zhaoxu).
Kinija, kuri tradiciškai prieštarauja sankcijoms prieš Iraną, ir toliau konstruktyviai dalyvaus Irano problemos sprendimo procese, pridūrė atstovas. Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad naujų sankcijų prieš Iraną aptarinėjimas gali pakenkti pastangoms konfliktą išspręsti taikiai.
Tuo tarpu Irano prezidentas M. Ahmadinedžadas pažymėjo, kad, išsekus energetinių resursų atsargoms pasaulyje, nukentės Artimųjų Rytų šalys, Iranas ir Rusija, o nugalėtojo pozicijas užims Vakarai.
Anot Irano prezidento, "pagelbėdami vienas kitam galėsime kontroliuoti energijos resursus". Todėl jis pasiūlė Rusijai susitarti, taip pat su Venesuela, Alžyru bei Ekvadoru, ir nustatyti bendrą naftos kainą. Apie tai M. Ahmadinedžadas pareiškė per interviu Rusijos žurnalui "VIP - Premier".
Irano lyderis priminė, kad dar prieš aštuonis mėnesius, kai naftos kainos buvo nukritusios iki minimalaus lygio, jis kreipėsi į Rusijos valdžią su raginimu: "(...) nustatykime bendrą naftos kainą ir pareikškime, jog neparduodame naftos pigiau nei 80 dolerių už barelį". M. Ahmadinedžado nuomone, Vakarų šalys bus priverstos sutikti su tokiomis sąlygomis ir pradėti diegti naujas energiją taupančias technologijas.
Iranas užima antrą vietą pasaulyje pagal įrodytas naftos atsargas. 2009 m. pradžioje naftos atsargos šalyje buvo įvertintos 138 mlrd. barelių. Tuo tarpu pagal naftos gavybos apimtis Iranas užima tik penktą vietą pasaulyje.
Naftos kaina pasaulinėje rinkoje 2008 m. vasarį šoktelėjo iki rekordinių aukštumų, viršydama 145 dolerių už barelį lygį. Dėl krizės, smarkiai nusmukdžiusios žaliavų paklausą, 2008 m. pabaigoje naftos kaina nukrito iki mažiausio lygio per trejus metus - maždaug iki 30 dolerių už barelį. 2009 metais naftos kaina pakilo: praėjusių metų pabaigoje naftos barelis kainavo 80 dolerių.
Šių metų sausio pradžioje naftos kaina svyravo ties 85 dolerių už barelį riba, tačiau baigiantis mėnesiui nukrito daugiau nei 10 dolerių.
