1 nuotr.Iranas sekmadienį teigė abejojantis, jog Izraelis laikysis paliaubų, kuriomis šią savaitę baigėsi 12 dienų trukęs karas tarp šių valstybių.
Rimčiausias šių nesutaikomų priešių susidūrimas įvyko birželio 13 d. Izraeliui bombardavus Iraną ir nukovus aukščiausio rango karinius vadus ir mokslininkus, sietus su Irano branduoline programa. Izraelis teigė siekęs neleisti Islamo respublikai sukurti branduolinio ginklo. Tokį siekį Teheranas nuosekliai neigė, tikindamas, kad turi teisę kurti branduolinę galią civiliniais tikslais, pvz., energetikos.
Kariniai veiksmai pakenkė Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ištikimos Izraelio sąjungininkės, deryboms. „Karo nepradėjome, bet agresorei atsakėme visa turima galia, – valstybinei televizijai apie Izraelį sakė Irano ginkluotųjų pajėgų vadas Abdolrahimas Mousavis. – Labai abejojame, kad priešas laikysis įsipareigojimų, įskaitant paliaubas, esame pasiruošę atsakyti jėga“, tuo atveju, jei vėl bus vykdomas puolimas, pridūrė jis praėjus šešioms JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų paliaubų dienoms.
Sekmadienį paskelbtame laiške JT generaliniam sekretoriui Antonijui Guterresui Iranas reikalauja, kad Jungtinės Tautos pripažintų Izraelį ir Jungtines Valstijas kaltomis dėl šį mėnesį vykusio karo. JAV prisijungė prie Izraelio karinės kampanijos ir sudavė smūgius trims svarbiems Irano atominės programos statiniams. D. Trumpas grasino, kad vykdys tolesnes atakas, jei Iranas sodrindamas uraną pasieks tokį lygį, kad galės pasigaminti branduolinių ginklų.
Tarptautinės atominės energijos agentūros duomenimis, 2021 m. Iranas pasiekė 60 proc. urano sodrinimo lygį, taip gerokai viršydamas 3,67 proc. lygį, nustatytą 2015 m. sutartyje, iš kurios JAV vienašališkai pasitraukė 2018 m. Tam, kad pasigamintų branduolinį ginklą Iranui reikia pasiekti 90 proc. urano sodrinimo lygį.
