Ir po A.Navalno mirties rusai nesukils

Mirė po pasivaikščiojimo

Rusijos federalinė įkalinimo įstaigų tarnyba pranešė, kad A.Navalnas, kurį dar prieš patenkant į kalėjimą kėsintasi nunuodyti, blogai pasijuto po pasivaikščiojimo. Skubiai buvo iškviesti medikai, tačiau jie niekuo nebegalėjo padėti.

„Buvo bandoma jį atgaivinti, bet nesėkmingai. Medikai patvirtino nuteistojo mirtį, jos priežastys nustatinėjamos", - priduriama pranešime.

Rusijos tyrimų komitetas pranešė pradėjęs tyrimą dėl mirties.

A.Navalno gynybos komanda teigė, kad jiems nebuvo pranešta apie jo mirtį, ir pridūrė, kad vienas iš advokatų vyksta į atokų Charpo kalėjimą Arkties regione, kad išsiaiškintų visas aplinkybes.

Vakarų vyriausybės dėl mirties suskubo kaltinti Kremlių.

„Rusijos vyriausybei tenka didelė atsakomybė dėl A.Navalno mirties", - tinkle „X" parašė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Bartas Eidė (Espen Barth Eide).

Pataisos kolonija

A.Navalnas Rusijoje kalėjo nuo 2021 m. sausio, kai buvo nuteistas už ekstremizmą. Praėjusių metų rugpjūtį ši bausmė buvo pratęsta iki 19-os metų. Tai buvo tik paskutinė iš virtinės laisvės atėmimo bausmių už kaltinimus, tarp kurių buvo ir turto pasisavinimas.

Didžiąją kalinimo dalį jis praleido sustiprinto režimo kolonijoje IK-6 Vladimiro srityje, esančioje maždaug už 250 km į rytus nuo Maskvos. Gruodžio mėnesį jis dingo daugiau nei dviem savaitėms. Mėnesio pabaigoje paaiškėjo, kad jis buvo perkeltas į liūdnai pagarsėjusią IK-3 koloniją Charpe, esančią Arktyje. Pats A.Navalnas rašė, kad po gana varginančio 20 dienų perkėlimo į atokų kalėjimą už poliarinio rato jaučiasi gerai.

Iki kalėjimo - apnuodijimas

A.Navalnas prieš patekdamas į kalėjimą organizavo didžiulius antivyriausybinius protestus.

2007 m. pradėjęs nuo kovos su korupcija kampanijos, 2011-2012 m. A.Navalnas vadovavo didžiuliams protestams, o 2013 m. sulaukė pirmojo nuosprendžio už turto pasisavinimą. Jis neigė kaltinimus. Jam buvo neleista dalyvauti 2018 m. prezidento rinkimuose. 2020 m. rugpjūtį politikas buvo paguldytas į Sibiro ligoninę po to, kai skrydžio metu prarado sąmonę.

Vėliau opozicionierius buvo perkeltas į Berlyno ligoninę, kur atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jis buvo apnuodytas sovietmečiu sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok". A.Navalnas dėl apnuodijimo apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Kremlius šį teiginį paneigė.

Palaikai slepiami

Mirusio opozicionieriaus kūnas buvo nuvežtas į Salechardo rajono klinikinės ligoninės morgą, praneša „Mediazona", remdamasi „Novaja Gazeta Europe".

Vieno šaltinio duomenimis, kūnas iš pradžių buvo nuvežtas į Labytnangio miestą, bet vasario 16 d. vakare buvo pervežtas į Salechardo ligoninę Mir gatvėje. Anot šaltinio, kalinių kūnai įprastai iš karto vežami į teismo medicinos ekspertizės biurą Glazkovo gatvėje, bet šiuo atveju kažkodėl vežė į klinikinę ligoninę.

„Atvežė iki morgo, užnešė, o vėliau priešais duris atsistojo du policininkai", - pasakojo Salechardo greitosios pagalbos stoties darbuotojas.

Pasak jo, ant A.Navalno kūno buvo mėlynės, kurios atsirado jam dar esant gyvam. Tačiau su žiniasklaida bendravęs žmogus pats kūno nematė, o rėmėsi kitų liudininkų pasakojimais.

Greitosios pagalbos darbuotojas nurodė, kad jam apibūdintos kraujosruvos atsiranda ne nuo mušimo, o nuo traukulių. Liudininkai taip pat sakė matę mėlynę ant krūtinės, o ji galėjo atsirasti atliekant netiesioginį širdies masažą.

Valdžia atsisako perduoti politiko kūną artimiesiems. Anksčiau kalėjimas pranešė, kad opozicionieriaus kūnas buvo nuvežtas į Salechardo morgą, bet pastatas buvo uždarytas, kai ten nuvažiavo A.Navalno motina. Jo darbuotojai neigė, kad kūnas yra morge.

Visuomenė nerimsta

Rusijos teismai trumpas laisvės atėmimo bausmes skyrė dešimtims A.Navalno mirčiai paminėti surengtuose renginiuose sulaikytų žmonių. Sankt Peterburgo teismų tarnybos šeštadienį ir sekmadienį paskelbtais duomenimis, iki 14 d. laisvės atėmimo bausmė už griežtų Rusijos protestų užkardos įstatymų pažeidimus buvo skirta 154 asmenims.

Žmogaus teisių gynimo grupės ir nepriklausomi žiniasklaidos kanalai pranešė, jog dar keletas panašaus pobūdžio bausmių buvo skirta visoje šalyje.

Policija savaitgalį dešimtyse Rusijos miestų sulaikė šimtus žmonių, susirinkusių jo atminimui padėti gėlių ir uždegti žvakučių prie paminklų stalinistinių represijų aukoms atminti.

Pagal griežtus karinės cenzūros ir kovos su nesankcionuotais mitingais įstatymus, Rusijoje iš esmės draudžiama rengti demonstracijas prieš Kremlių ar viešai rodyti opoziciją režimui.

Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Audrius Butkevičius:

A.Navalnas buvo plačiai išreklamuota ir gerai matoma figūra, todėl jo mirtį tie Rusijos gyventojai, kurie bijo besiformuojančios situacijos ir suvokia, kad šaliai būtini pokyčiai, priėmė kaip iššūkį. Pastarasis pasireiškė stichinėmis protesto akcijomis.

Valdžios atsakas į tai buvo šiai šaliai tipiška ir V.Putino seniai vykdoma teroro prieš savus politika. Kremlius puikiai supranta, kad pirmiausia būtina izoliuoti pasionarinius asmenis, nes jie daro didžiausią įtaką protestų plėtrai.

Šiandien tie, kurie išeina į gatves, neša gėles ar dega žvakeles, yra potencialūs valdžios priešininkai, kuriuos dabar galima identifikuoti, suimti ir prigąsdinti. Esamą situaciją Kremlius išnaudoja savo naudai, siekdamas formuoti dar labiau įbaugintą bei per tai lengviau valdomą visuomenę. Neseniai šalyje įsigaliojęs Ukrainos karo kritikų turto nusavinimo įstatymas irgi yra šito bauginimo dalis.

Kodėl V.Putinui reikėjo A.Navalno mirties? Mano įsitikinimu, tai yra susiję ir su Boriso Nadeždino siekiu kandidatuoti šalies prezidento rinkimuose. Net man padarė įspūdį tos eilės žmonių, kurios nusidriekė jam renkant parašus. Situacija parodė, kad sociologiniai tyrimai, kuriais paišomas didžiulis V.Putino ir jo aplinkos populiarumas, yra nepatikimi, nes kaip bet kurioje totalitarinėje visuomenėje, žmonės stengiasi neparodyti savo požiūrio.

Užtat jis atsiskleidė per prieš karą pasisakančio kandidato paramą ir tai įbaugino valdžią. Todėl B.Nadeždinas buvo pašalintas iš rinkimų, o A.Navalnas - nužudytas. Tiesa, B.Nadeždino istorija dar nesibaigė - iš jo partijos bandyta atimti rėmėjų sąrašus, valdžios propagandistai žeria kaltinimus ir tai nieko gero nežada.

Grįžtant prie A.Navalno, čia pasireiškė viduramžiškas V.Putino mąstymas, kai miestų centrinėse aikštėse kildavo ešafotai, ant kurių valdžios priešams visų akivaizdoje buvo laužomi kaulai, pjaunami pilvai, išplėšiami organai. Tai buvo daroma ne dėl sadistinio pasimėgavimo, bet turint tikslą įbauginti. Dabar turime lygiai tokią pačią situaciją - kad nereikėtų šaudyti visų varnų, nušaunama viena ir pakabinama. Tokios parodomosios valdžios akcijos organizuojamos vienu tikslu - suvaldyti potencialiai gresiančius visuomeninius protestus.

Beje, A.Navalno nužudyme yra ir daugiau aspektų. Sunku būtų patikėti, kad po tokio stipraus apnuodijimo, kokį jis išgyveno, jo organizmas buvo geros būklės. Kita vertus, nuolatinis stresas ir ypač atšiaurios gyvenimo sąlygos galėjo neigiamai paveikti ir visiškai sveiką žmogų, o A.Navalnas, jeigu tikėsime turima informacija, metus laiko praleido karceryje - rūsio patalpose.

Iš ten jis buvo išsiųstas už Poliarinio rato, kas tikrai neprisidėjo prie jo sveikatos būklės gerėjimo. Todėl šį valdžios elgesį reikia traktuoti kaip sąmoningą politinę žmogžudystę, vykdomą labai žiauriomis sąlygomis, visuomenei demonstruojant, kaip Rusijoje žudomi valdžios priešas.

Pats A.Navalno grįžimas į Rusiją šiandien vertinamas kaip išskirtinės drąsos ir bandymo iššaukti visuomenės protestus prieš valdžią aktas. Jis keistai primena buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio grįžimą, kuris taip pat tikėjo keistais teiginiais, esą visi išeis į gatves jo paremti, nes tauta jį myli. Nei vienu, nei kitu atveju tokios visuotinės meilės apraiškų politikai nesulaukė, todėl man, kaip turinčiam patirtį, darosi aišku, jog prieš grįždami namo, jie buvo gerokai apdoroti.

Besidomintys Rusijos istorija žino, kad tai - ne pirmas kartas, kai pažadais suvilioti valdžios konkurentai grįžta namo ir čia yra nužudomi. Taip elgėsi Petras I ir Jekaterina II, dabar taip, panaudodamas tas pačias įtikinimo technikas, elgiasi V.Putinas.

Kai kurie mano šaltiniai teigia, kad A.Navalnas politiniais ryšiais buvo susijęs su V.Putino politiniais konkurentais, tradiciškai vadinamais „Kremliaus bokštais" (atskiros, tarpusavyje konkuruojančios finansinės-politinės grupuotės). Esą A.Navalnui buvo pažadėta laimėta partija, todėl jis ir grįžo, bet tikrąją tiesą, tikėtina, sužinosime gerokai vėliau.

Ar A.Navalnas buvo mesijas ir gelbėtojas? Aišku, kad jis buvo beatodairiškai drąsus, už ką jam reiškiu pagarbą, ir be jokios abejonės tai buvo alternatyva V.Putinui. Pastarasis savo viduramžiško žiaurumo veiksmais tai tik patvirtino.

Visgi mums svarbesnis klausimas - ar tai buvo alternatyva Lietuvai ir Europai? Sprendžiant iš A.Navalno pasisakymų apie Krymo priklausymą Rusijai ir eilės nacionalistinių teiginių, alternatyva jis nebuvo ir naudojosi tais pačiais šovinistiniais naratyvais kaip ir dabartinis Kremliaus šeimininkas.

Ar A.Navalnas progresavo kaip politikas? Manau, kad taip. Jau pakliuvęs į kalėjimą, jis išsižadėjo eilės ankstesnių juodašimtiškų (XX a. pradžios rusų fašistai) pareiškimų ir suformulavo proukrainietiškas pažiūras, kurių realizuoti, deja, nebespėjo.