6 nuotr.Per smurtinį susirėmimą su Kinijos pajėgomis ginčijamoje Himalajų pasienio zonoje žuvo 20 Indijos kariškių, užvakar pranešė Indijos karinės pajėgos. Tai daugiausiai gyvybių pareikalavęs susirėmimas tarp šių šalių per pastaruosius dešimtmečius.
Kiek anksčiau Indija pranešė, kad susirėmimo metu žuvo trys šalies kariškiai, tačiau vėliau paskelbtame pranešime nurodoma, kad žuvo dar 17 kariškių, kurie „pirmadienį patyrė kritinių sužalojimų, atlikdami pareigą pasienio zonoje esant žemai temperatūrai, pakilus aukštai virš jūros lygio. Jie mirė nuo sužalojimų, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki 20“.
Indijos kariuomenės teigimu, abi pusės patyrė aukų, bet Kinija tokių pareiškimų nepatvirtino. Mirtinas incidentas, Indijos duomenimis, įvyko nuošaliame Galvano slėnyje, kai susimušė abiejų branduolinį ginklą turinčių šalių kareiviai. Pranešama, kad kinų kariai akmenimis ir lazdomis puolė indų kareivius. Aukų yra ir kinų pusėje. Indijos žiniasklaida plačiai nušvietė incidentą. „Indija turi duoti atkirtį“, - rašė „Times of India“.
Kinija apkaltino Indijos karius kirtus sieną Galvano slėnyje. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Džao Lidzianas (Zhao Lijian) paragino Indiją nesiimti vienašališkų veiksmų ir nekelti nemalonumų.
Pasak atstovo, Indijos kariai pirmadienį du kartus kirto ginčytiną sieną tarp abiejų šalių, provokavo ir atakavo Kinijos pajėgas ir tai lėmė rimtą konfrontaciją tarp abiejų šalių pajėgų.
Po šio incidento Kinijos vyriausybė pareiškė siekianti deeskalacijos. Kinija nenori naujų susirėmimų, vakar pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Abi šalys esą mėgina konfliktą spręsti dialogu. Šiuo metu padėtis pasienyje Himalajuose yra stabili ir kontroliuojama.
Tačiau Indija neis į kompromisą dėl savo teritorinio vientisumo, vakar teigė Indijos premjeras Narendra Modis ir įspėjo, kad tolesnės Kinijos provokacijos ginčijamame pasienyje Himalajuose paskatintų jo šalį imtis atsakomųjų veiksmų. „Niekas neturėtų abejoti. Indija nori taikos, bet išprovokuota ji gali duoti tinkamą atsaką bet kokioje situacijoje“, - įspėjo premjeras N.Modis. „Noriu patikinti tautą, kad mūsų karių pasiaukojimas nenueis perniek. Mums mūsų tautos suverenumas ir vientisumas nepaprastai svarbūs“, - sakė N.Modis.
Jungtinės Valstijos paragino Kiniją ir Indiją taikiai sureguliuoti aštrėjantį pasienio konfliktą. JAV vyriausybė remia „taikų sprendimą dabartinėje situacijoje“, užvakar Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovas. Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) gegužę pasisiūlė tarpininkauti tarp Indijos ir Kinijos.
Palei 3500 km ilgio sieną tarp Indijos ir Kinijos, kurios tiksli linija keliose teritorijose yra ginčytina, pastaruoju metu įtampa smarkiai padidėjo. Tačiau žuvusiųjų pasienio konflikte nebuvo kelis dešimtmečius. Pekinas reiškia pretenzijas į maždaug 90 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją, kontroliuojamą Naujojo Delio. 1962 metais abi branduolinės valstybės kariavo trumpą karą dėl sienos Himalajuose.
Komentuoja islamo tyrinėtojas prof. dr. Egdūnas Račius:
XIX a., kai plėtėsi Britų imperija, keitėsi daugybė sienų tame regione, pradedant Afganistanu ir baigiant Indija bei Pakistanu. Tai yra pasekmė, kai britai nesistengė griežtai nustatyti sienų strategiškai ne tokiose reikšmingose teritorijose šiame regione.
Kašmyro atveju ne tik britai, bet ir Indijos radža suvaidino tam tikrą vaidmenį, nes buvo mėginimai dar iki britų įsigalėjimo Indijoje užimti teritoriją į šiaurę nuo dabartinės Indijos - Tibeto ir Sindžiano teritorijas. Vėliau jau britai, nesulaukę pakankamo dėmesio iš Kinijos, tą teritoriją, kurią jie nominaliai valdė, praktiškai perdavė į indų rankas.
O Kašmyro atveju Indija taip ir nesusitarė su Pakistanu dėl teritorijos priklausomybės, tačiau lygiai tas pat nutiko ir su Kinija, kuri turėjo savų pretenzijų tiek į Pakistano, tiek ir į Indijos Kašmyrą. Kadangi tai buvo labai menkai apgyvendinta teritorija ir praktiškai nebuvo kam skųstis, o Indijai nerodant didelio susidomėjimo regionu, manant, kad jis bet kuriuo atveju priklauso jai (fiziškai ten netgi sudėtinga pažymėti sienas dėl aukštikalnių sąlygų), Kinija šeštajame dešimtmetyje suskubo ten nutiesti kelią. O po to pareiškė, kad de facto mes valdome šį regioną, nes ir britai buvo pasiūlę dalį tos teritorijos Kinijai dar XIX a., bet Kinija nebuvo suinteresuota tuo metu ten kištis. Vis dėlto vėliau kinai pareiškė, kad pagal nutylėjimą turi valdyti tas vietas, pasistatė greitkelį, kuris galiausiai 1962 metais išprovokavo Indijos-Kinijos karą. Jo pasekmė, kaip galima prognozuoti, ta Kašmyro dalis negrįžtamai perėjo į Kinijos rankas. O su tuo nesutikdama Indija nuolat reiškė savo nepasitenkinimą diplomatiniais kanalais. Kadangi ši zona dabar labai militarizuota, tai ten nuolat vyksta vienokio ar kitokio intensyvumo susidūrimai ir per pastaruosius 5 dešimtmečius yra gana daug žuvusių ir sužeistų karių abiejose pusėse.
