respublika.lt

Į Latviją euras įvestas, ar patys latviai jį įsivedė?

(0)
Publikuota: 2014 sausio 04 15:05:13
×
nuotr. 2 nuotr.
Jelgavos vyskupas Edvardas Pavlovskis

„Respublikos“ savaitės žmonės - braliūkai latviai, kaip sako jų šalies vadovai, šią savaitę įsivedę eurą. Įsivedę? Iš tiesų Latvijoje sausio 1-ąją įvesdintas euras. Vietoj lato. Latvijos patriotai liūdnai linguoja galvomis - ir 1940-aisiais vietoj lato buvo įsivedę kitą valiutą. Rublį. „Respublikos“ žurnalistai Latvijoje šią savaitę lankėsi ir paskutiniosiomis lato gyvavimo dienomis, ir pirmosiomis euro įvedimo. Kalbino dešimtis žmonių. Daugumos (o visuomenės apklausų duomenimis, prieš euro įvedimą pasisakė net 60 proc. Latvijos gyventojų) nuomone, Latvija praranda nepriklausomybės likučius.

Vargšai su euru taps dar vargingesni

 „Varguomenės gyvenimas Latvijoje įvedus eurą taps dar vargingesnis“, - baiminosi Jelgavos vyskupas Edvardas Pavlovskis, duodamas išskirtinį interviu „Respublikai“ apie Latviją krečiančių permainų galimą žalą ir naudą.

- Kokius padarinius euro įvedimas sukels jūsų aptarnaujamai Nekalto prasidėjimo Mergelės Marijos katedrai Jelgavoje ir visai Latvijos katalikų bažnyčiai? - pasiteiravo „Respublika“ Jo Ekscelencijos.

- Manau, iš pradžių bus visiems sunkoka. Žmonėms iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tarp lato ir euro vertės tėra nedidelis skirtumas. Todėl ir latą, ir eurą jie greičiausiai vertins kaip lygų vienas kitam. Katedroje besilankantys tikintieji anksčiau aukodavo po latą, o dabar pagal seną įprotį greičiausiai aukos po eurą, kurio vertė atitinka 70 latviškų santimų. Tai reiškia, kad aukos Bažnyčiai gali sumažėti bent trečdaliu. Žinoma, toks reiškinys greičiausiai bus laikinas. Kai žmonės apsipras su nauja valiuta, viskas turėtų grįžti į vėžes. Kiek per gyvenimą teko susidurti su valiutų keitimu, į permainas žmonės visuomet žvelgdavo atsargiai, stengdavosi įvertinti, kas jiems gali sukelti papildomų rūpesčių, sunkumų. Ir dabar viskas kartojasi - žmonės nuščiuvę ir apsižiūri. Todėl permainų metu paprastai sumažėja pirkimas, žmonės mėgina riboti išlaidas. Po didžiųjų švenčių gyventojai ir šiaip stengiasi išleisti mažiau pinigų, o dabar išlaidų ribojimą dar sustiprina ryškios permainos šalies ekonomikoje.

- Ar neteks pristabdyti remonto jūsų aptarnaujamoje katedroje?

- Šiuo metu katedroje vykdomas remontas nėra grandiozinis, jokios didelės ir brangios firmos čia nesidarbuoja. Todėl nei nutraukti sutarčių, nei bankrutuoti, manau, neteks. Mes visada stengiamės gyventi pagal kišenę, žiūrėti labiau ne į tai, ką reikėtų padaryti, o į savo finansines galimybes, realią šiandienę finansinę padėtį. Todėl išlaidų biudžetą formuojame atsižvelgdami į turimas pajamas. Jei turime atliekamų pinigų, vadinasi, galime sau leisti imtis vienų ar kitų remonto darbų, galime labiau šildyti katedrą, jei pinigų neturime, privalome būti kantrūs ir laukti geresnių laikų. Katedros stogas, ačiū Dievui, nėra kiauras, pastato būklė nėra avarinė, kad negalėtume palūkėti. Į skolą stengiamės negyventi, todėl deficitinio biudžeto neformuojame. Dėl tos pačios priežasties ir remontas turėtų vykti kaip vykęs - pagal mūsų galimybes.

- Kaip šių dienų permainos šalyje gali atsiliepti eiliniam Latvijos gyventojui?

- Kas bus ateityje, parodys laikas. Nesu nei finansininkas, nei ekonomistas, nei politikas, todėl negalėčiau nieko konkretaus prognozuoti. Žinoma, jei mus su ES jau sieja bendra ekonominė zona, bendra teritorija be valstybinių sienų, muitinės kontrolės ir vizų, visai logiškas atrodytų ir bendros valiutos įvedimas. Euras turėtų būti parankus tiems Latvijos gyventojams, kurie turi finansinių interesų kitose ES valstybėse, kurie dažnai ten lankosi tvarkydami verslo reikalus. Jie sutaupys lėšų, nes išvengs pinigų konvertavimo procedūrų, jiems reikės mažiau skaičiuoti ir perskaičiuoti. Koks euras bus čia, Latvijoje, toks jis bus ir visoje ES teritorijoje. Tačiau absoliučiai daugumai - 95-99 proc. - šalies gyventojų bent jau iš pradžių, mano manymu, bus sunkiau nei iki šiol. Viskas brangsta ir, neabejojama, kad dar brangs, o atlyginimai neaugs taip spėriai kaip prekių kainos parduotuvėse. Bijau, kad nepriteklius kenčiančių žmonių gyvenimas Latvijoje įvedus eurą taps dar vargingesnis. Neseniai teko kalbėtis su vieno pažįstamo dvasininko motina, kuri šiuo metu gyvena Airijoje. Ji pasakojo, kad Airijoje prekių kainos parduotuvėse yra 2-3 kartus didesnės nei dabar Latvijoje. Žmonės, uždirbantys apie 2 tūkst. eurų, ten gali išgyventi. O kaip reikės išgyventi Latvijoje, jei ir čia kainos pakils iki tokių aukštumų? Juk mūsų šalyje 2 tūkst. eurų atlyginimą, ko gero, gaus tik deputatai...

- Dauguma latvių yra prieš eurą...

- Tokia yra politika... Eiliniai Latvijos gyventojai, kurie myli savo žemę, savo valstybę, jos vėliavą, herbą ir nacionalinę valiutą, niekada nesutiks prarasti šių tautiškumo simbolių. Latvijos žmonės, ypač vyresnio amžiaus, kurie dar mena ir tarpukario latus, prieš porą dešimtmečių su ašaromis akyse džiaugėsi vėl sulaukę latų. O dabar jų akyse ir vėl ašaros, tik jau liūdesio: „Ir vėl iš mūsų atima latą“. Šie mūsų šalies gyventojai visuomet bus už latą ir prieš eurą. Žinoma, paprasti Latvijos žmonės nėra kokie ten makroekonomikos specialistai, todėl jie negalės objektyviai pasakyti, kas šioje situacijoje naudingiau visos valstybės ūkiui: latas ar euras. Įsivaizduokime, jei būtų surengtas referendumas dėl mokesčių. Juk aišku, kad beveik visi balsuotų už tai, kad mokesčiai būtų kuo mažesni. Ir dažnas nė nepagalvotų apie tai, kaip valstybė išsilaikytų, jeigu mokesčiai būtų sumažinti, pavyzdžiui, iki minimumo.

Iš lato sunaikinimo kapitalą kraunasi ir prekybininkai, ir politikai

Buvęs šiaulietis Jurijus Muravskis, jau kelerius metus dirbantis garso inžinieriumi Latvijos sostinės Rygos centre įsikūrusioje „SDI Media Latvia“, teigia, jog akivaizdu, kad Latvija praranda vieną ryškiausių šalies nepriklausomybės simbolių.

- Kaip nacionalinės valiutos netekimas veikia Latvijos gyventojų kasdienybę? - pasiteiravome Jurijaus Muravskio.

- Kai kurie prekybininkai gudrauja, bandydami pasipelnyti iš valiutos keitimo. Dar prieš Naujuosius jie dirbtinai padidino kai kurių prekių kainas latais, kad galėtų nurodyti didesnę kainą ir eurais. Kadangi dabar būtina nurodyti prekių kainas latais ir eurais, kai kurie prekybininkai latais nurodo buvusią realią prekės kainą, o eurais - jau šiek tiek pagražintą, į didesnę pusę suapvalintą. Mėgstu važinėti dviračiu, todėl pro akis nepraslydo vienoje parduotuvėje nurodyta dviračio kameros kaina. Šalia šios prekės buvo nurodyta, kad ji kainuoja 2 latus arba 3 eurus. Tačiau iš tikrųjų kaina eurais turėtų būti šiek tiek mažesnė. Gal ir menkniekis, bet išlošia pardavėjas, o ne pirkėjas. Ne visai teisingai suapvalintų kainų galima pastebėti daug kur. Ir turguje, kur nelabai įprasta skaičiuoti santimo tikslumu, kainos prie euro priderinamos pardavėjams palankesniu būdu.

Kad ir kaip ten būtų, logiška, kad žmones valdo godumas. Jei jie randa būdą pasipelnyti, tai ir nepraleidžia progos to padaryti.

- Kodėl valdžia negirdi tų 60 proc. šalies gyventojų, kurie yra prieš eurą?

- Nors absoliučiai visiems gaila lato, latvių tauta iš esmės nėra tokia karinga, kad savo poziciją gintų bet kokiomis priemonėmis. Bet tarp Latvijos gyventojų gaji baimė, kad euras gali būti nestabilus. Gal euro stabilumo fondas neišsilaikys? O kas bus, jei kas nors nesumokės į šį fondą? Mokėti į šį fondą reikia, bet kai kurios šalys mielai nevykdytų šios prievolės. Baimę stiprina ir visokios problemos su Graikija bei kitomis ES šalimis, kurios nėra turtingos. Yra juk ir tokių valstybių, kurios nori įstoti į ES, bet dirbtinai pagražina savo Mastrichto sutarties kriterijus. Užtat daug kas Latvijoje ir baiminasi euro nestabilumo.

- Bet juk ir latas buvo susietas su euru...

- Latas žmonėms visą laiką asocijavosi su kažkuo labai stabiliu. Nuo pat 1992-ųjų pabaigos, kai buvo įvestas latas, jis buvo stabilumo garantas. Latvijos nacionalinė valiuta buvo nepaprastai vertinga. 1992-ųjų atlyginimai Latvijoje, žvelgiant iš šių dienų pozicijų, buvo juokingi - 50 ar 100 latų, štai ir visa tavo alga. Tačiau tais laikais tai buvo labai dideli pinigai ir jie pelnytai asocijavosi su didžiule verte. Lato patikimumą stiprino ir žmonių prisiminimai apie ikikarinį latą, kurio vieno, dviejų ir penkių nominalų monetos buvo sidabrinės. Jau vien dėl šio vertingo metalo jos negalėjo nuvertėti. Prieškario Latvijoje 5 latų nominalo sidabrinę monetą puošė tautiniais rūbais vilkinčios moters portretas, tos pačios moters portretas ir dabar yra ant 500 latų nominalo kupiūros. O šiandien šios moters portretas iškaltas ant 1 bei 2 eurų nominalo monetų. Visiems latviams mielas simbolis smarkiai nupigintas.

- Todėl žmonės euro atėjimą ir pasitinka su nepasitikėjimu?

- Latviai iš euro net šaiposi: pravardžiuoja šią valiutą eurorubliu, eurubliu. Juk ir pagal oficialų kursą euras už latą yra pigesnis. Todėl perėjimas prie kažko pigesnio latviams pasitikėjimo nekelia. Žinojimas, kad šalyje nuo šiol cirkuliuos menkavertiškesni popierėliai, latviams net sukelia kažką panašaus į psichologinę traumą. Ir, žinoma, ši valiuta yra svetima, su kažkokiais abstrakčiais tiltais, langais ir vitražais ant banknotų. O latus, kaip ir kiekvienos valstybės nacionalinę valiutą, puošė įvairūs nacionaliniai vaizdai.

- Latvių nerimas dėl euro įvedimo pagrįstas konkrečiais faktais. Sako, ir elektra jiems nuo Naujųjų brangsta.

- Europos centrinis bankas visą laiką ramina, kad viskas čia gerai, o dėl to, kas negerai, esą patys latviai ir kalti. Tačiau euro atėjimas susijęs ne vien su pozityviais dalykais. Pažvelkime kad ir į Rygos viešąjį transportą, kuriuo važiuoti iki šiol kainavo 50 santimų. Ir tramvajais, ir troleibusais, ir autobusais. O nuo šių metų Rygos taryba žmones nutarė suskirstyti į miestiečius ir kaimiečius. Miestiečiai gaus rygiečio kortelę, kaip Vilniaus gyventojai, ir viešuoju transportu galės važiuoti su nuolaida. Jiems kelionė, kiek girdėjau, kainuos 42 latviškus santimus arba atitinkamą išraišką eurocentais. Tie, kurie nėra registruoti Rygos mieste, už kelionę viešuoju transportu privalės mokėti dvigubai. Čia irgi pasinaudota gražia proga pasipelnyti verčiant kainas į eurus, įvesti daugiau maišaties ir t.t. Kelionių atpiginimas keliais eurocentais rygiečiams vertinamas kaip Rygos mero Nilo Ušakovo rinkimų akcija. Tai žmones skatins registruotis Rygoje, o rajonų savivaldybės praras mokesčių mokėtojų pinigus. Niekas garsiai nekalba apie tai, kad latviams iškalti ant antros euro pusės bus leidžiama ne viską. O juk nebus galima iškalti net tradicinių religinių ženklų - vien dėl to, kad neįžeistų ES gyvenančių musulmonų. Lietuviai, pavyzdžiui, dėl tos pačios priežasties ant euro monetų negalės išsikalti Kryžių kalno. Kadangi kryžius gali įžeisti tuos pačius musulmonus.

 

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar gerai, kad Vyriausybei ir toliau vadovaus I.Šimonytė?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar kada nors šaudėte iš šaunamojo ginklo?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+15 +22 C

+14 +20 C

+13 +20 C

+19 +27 C

+20 +27 C

+21 +26 C

0-6 m/s

0-6 m/s

0-4 m/s