Šis įstatymas pirmiausia nukreiptas prieš veiklą, kurią Pekinas traktuoja kaip ardomąją, separatistinę ar teroristinę. Įstatymas leis bausti ir už „slaptus“ aktyvistų susitarimus su jėgomis užsienyje. Demokratinė opozicija Honkonge baiminasi tapti įstatymo taikiniu.

Įstatymas priimtas vienbalsiai - už jį balsavo 162 Nuolatinio komiteto nariai, rašo „South China Morning Post“. Įstatymo kol kas nekomentavo Honkongo premjerė Keri Lam (Carrie Lam), kuri po atitinkamų pranešimų pasirodymo susitiko su žiniasklaidos atstovais. Tačiau dabar teigiama, kad šio dokumento turinys yra griežtai įslaptintas, siekiant išvengti galimų riaušių „maištingame“ Honkonge.

Vis dėlto, sprendžiant iš žiniasklaidai „nutekėjusių“ duomenų, įstatymas numato kalėjimo iki gyvos galvos bausmę. Įstatymas po jo priėmimo kaip priedas esą bus įtrauktas į Honkongo konstituciją, nors nelabai aišku, kas su juo galės susipažinti visa apimtimi.

Saugumo įstatymas jau sulaukė aštrios kritikos Honkonge ir užsienyje. Tai yra iki šiol didžiausias kišimasis į Kinijos specialaus administracinio regiono autonomiją. Kritikai baiminasi, kad įstatymas reikš principo „viena šalis, dvi sistemos“ pabaigą. Šiuo principu vadovaujamasi nuo tada, kai buvusi britų karūnos kolonija 1997 metais buvo grąžinta Kinijai.

Honkongo prodemokratinių aktyvistų suburta partija „Demosisto“ dėl šio įstatymo priėmimo vakar jau paskelbė stabdanti veiklą.

„Po daug svarstymų nusprendėme dėl esamų aplinkybių stabdyti visas partijos operacijas ir nutraukti jos veiklą“, - tviterio paskyroje rašė partijos atstovai.

Partija „Demosisto“ kovojo už visuotinę rinkimų teisę ir ragino užsienio šalis Kinijai skirti sankcijų ir nuobaudų.

Kaimynai apgailestauja ir piktinasi

Kaimyninė Japonija vakar pareiškė apgailestaujanti dėl Kinijos priimto dviprasmiškai vertinamo Honkongo saugumo įstatymo.

Kinijos veiksmai yra „apgailėtini“ ir kenkia tarptautiniam pasitikėjimui principu „viena šalis, dvi sistemos“, pagal kurį Pekinas valdo buvusią britų koloniją, japonų naujienų agentūra „Kyodo“ antradienį citavo vyriausybės atstovą. Esą svarbu, jog Honkongas išlaikytų laisvą ir atvirą sistemą, kad galėtų „demokratiškai ir stabiliai“ gyvuoti.

Taivano prezidentė Cai Ing Ven (Tsai Ing-wen) vakar teigė, kad „vienos šalies, dviejų sistemų“ principas Honkonge taip ir nebuvo įgyvendintas, nes Pekinas nesilaikė savo pažadų po 1997 m., kai britai Honkongą perdavė Kinijai, bent 50 m. užtikrinti didelę regiono autonomiją.

„Tai, kad Kinija nesilaiko savo pažadų, labai nuvilia, - žurnalistams Taipėjuje sakė prezidentė. - „Vienos šalies, dviejų sistemų“ modelis neveikia.“

Pekinas panaudojo „vienos šalies, dviejų sistemų principą“, kad perimtų buvusių Europos šalių kolonijų Honkongo ir Makao kontrolę. Taipėjus ne kartą atmetė Pekino planus tokį patį modelį pritaikyti ir Taivanui.

Taivano prezidentė sakė besivilianti, kad Honkongo žmonės ir toliau kovos dėl vertybių, kurias iš tiesų vertina: laisvės, demokratijos, žmogaus teisių. Ji pabrėžė, kad jos demokratinis regionas parengė planus siūlyti humanitarinę pagalbą Honkongui. „Mūsų Taivano-Honkongo tarnyba ir mainų biuras atidaromas rytoj (liepos 1 d.), kad teiktų humanitarinę pagalbą“, - teigė Cai Ing Ven.

Taivano aukšto lygio vyriausybinė agentūra Žemyninės dalies reikalų taryba vakar paskelbė pranešimą, kuriame teigia, jog naujas biuras Honkongo gyventojams taip pat siūlys specialias paslaugas - pristatys galimybes studijuoti, dirbti, investuoti Taivane.