Graikija nusitemps į dugną ES

Krizę labiausiai pajuto vidurinysis gyventojų sluoksnis. Pirmiausia tai buvo labai greitai pakelti mokesčiai ir nepaisant to, sugalvota ir naujų mokestinių įsipareigojimų. Paprastas gyventojas dabar turi sumokėti ne tik už elektrą, vandenį, vėdinimą, šildymą, taip pat yra žemės mokestis, apmokestinamos pajamos. Žinoma, dar prisideda PVM, kuris šiuo metu jau siekia 23 proc. Daugelis mokesčių buvo padidinti, ryškiausias pavyzdys - socialinis draudimas, kuris ypač aktualus verslininkams. Štai šeimai už tai, kad vienas iš tėvų turi gėlių parduotuvę, per du mėnesius reikia sumokėti 1200 eurų dėl socialinio draudimo. Jeigu pajamos iš vieno žmogaus yra 700 eurų, tai tokių pinigų sumokėti tiesiog neįmanoma.

Už nuomą verslininkai sumokėti nebesugeba, nes per dieną pas jį ateina vos trys klientai.

Krizės akivaizdoje buvo sugalvota naujų prievolių, patobulintas nekilnojamojo turto mokestis ir gyventojai jau nebesusigaudo, kaip ir už ką ten reikia mokėti. Pavyzdžiui, vidutiniam gyventojui už elektrą gali tekti sumokėti apie 100 eurų per mėnesį, nes prie elektros tinklų sąskaitų buvo prirašyta naujų mokesčių, tokių kaip šiukšlių išvežimas. Todėl kainos šoktelėjo tris kartus. Mes niekada nebuvome matę tokių sąskaitų. Be to, graikai jau moka ne tik už automobilio draudimą visiems metams, bet ir kiekvieną mėnesį dar už savo turimus automobilių numerius.

Net ir uždirbančios šeimos jau nebesugeba padengti visų sąskaitų, nes buvo smarkiai sumažinti atlyginimai ir pensijos. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 700 eurų nukrito iki 500 eurų, o pensija šalyje siekia 350-600 eurų. Blogiausia, kad valdininkai sumažino išmokas, atlyginimus ir padidino mokesčius, tačiau savo diržų nesusiveržė. Tai labai pykdo gyventojus, nes jie vien kanceliarinėms išlaidoms gauna 1000 eurų per mėnesį. Kokius auksinius šratinukus kas mėnesį reikia pirkti, kad tokius pinigus išleistum?

Nors vidutinis atlyginimas dabar yra maždaug 600-700 eurų, teisybės dėlei reikia paminėti, jog yra begalė žmonių, dirbančių pusę dienos už 300 eurų ir jie džiaugiasi, kad turi bent tokią galimybę. Nes verslas pasinaudojo proga išnaudoti darbuotojus ir nemokėti atlyginimų. Žmonės sutinka ir su žemiausiais atlyginimais, nes žino, kad vis tiek atsiras tokių, kurie dirbs už tuos 300 eurų. O tiek geriau nei nieko.

Su tokiomis pajamomis žmonės nebesugeba susimokėti mokesčių.

Puikus pavyzdys - Senieji Atėnai, kurie visą laiką garsėjo dailiomis mažomis parduotuvėlėmis, linksmais pardavėjais, kurie visuomet šypsosi. Šiandien to nebėra. Jeigu pamatytumėte vieną iš centrinių Atėnų gatvių, čia kas antra parduotuvė uždaryta.

Ypač prasti reikalai dabar tiems, kurie buvo paėmę paskolas. Buvo etapas, kai bankai tiesiog dalijo paskolas ir kreditines korteles. Per dieną paskambindavo 5 kartus iš skirtingų bankų su siūlymu pasiimti kreditinę kortelę, kurioje būdavo keli tūkstančiai eurų. Bet tos kortelės palūkanos buvo 19 proc., tad tiems, kurie neturėjo pakankamai finansinio išsilavinimo, buvo didelis šokas - jie pastebėjo, kad jie moka pinigus, bet ta skola kaip nedingsta, taip nedingsta.

Paskolai gauti pakakdavo skambučio telefonu. Žmonės ėmė gyventi iš paskolų. Vieni vestuves išsikėlė, kiti išvažiavo atostogauti, nusipirko prabangų automobilį. Taip pat buvo ir šalyje dėl skolinimosi. Taip kad tai, kas dabar darosi žmonių asmeniniame gyvenime, tai vyko ir su Graikijos valstybe, kuriai buvo skolinama ir skolinama, nors akivaizdžiai buvo matyti, kur tai nuves. Kai nebeliko pinigų, žmonės dėl lengvabūdiškų paskolų prarado namus, nekilnojamąjį turtą.

Paprastai sakant, krizė daugiausiai paveikė tuos žmones, kurie ir taip gyveno prastai. O turtingųjų klasė kaip gyveno, taip ir gyvena, toliau sau krauna pinigus. Buvusi Vyriausybė nė piršto nepajudino dėl turtėjančių verslininkų, nekreipė dėmesio į mokesčių slėpimą. Todėl, kad daugelis iš tokių nesąžiningų verslininkų yra patys politikai, jų šeimos nariai, draugai ir giminaičiai. Todėl tai liko nepaliesta tema. Kai kas ir toliau gyvena turtėdamas, nemokėdamas mokesčių, o šalia gyvena paprasti žmonės, neturintys darbo ir nesugebantys išlaikyti savo šeimos.

- Koks yra realiausias scenarijus Graikijai ir kokią įtaką tai turės Lietuvai? -„Vakaro žinios“ klausė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus ŽEMAITAIČIO.

- Viskas priklauso nuo to, ar Briuselis ir kitos ES valstybės planuoja sulaužyti esminį susitarimą - kiekviena valstybė turi laikytis limitų, pasitarimų, palūkanų normų. Tai buvo teisiškai įforminta. Jei šiandien Graikija būtų atleidžiama nuo dalies skolos ar sumažinama palūkanų norma, mes sulaužome bendrą susitarimą.

Kitas dalykas, jei šiandien EK ir jos pirmininkas suteiktų Graikijai galimybę, kad jų paskola bus peržiūrėta, kyla pavojus valiutų fondui, gresia euro kritimas ir tai paliestų visus. Tačiau kalbėti, kad Graikijai būtų suteikta teisė pasitraukti iš ES, nereikėtų, nes čia daug pinigų yra nukeliavę iš pačios Vokietijos ar Prancūzijos, todėl jos suinteresuotos rasti kitų būdų, kaip Graikijai padėti.

Be to, svarbu paminėti, kad po naujų rinkimų Graikijoje labai nepastovi valdžia. Teko bendrauti su jų finansų ministru, tad tiek iš jo, tiek iš matomų premjero pasisakymų, matyti, kad jų nuomonė keičiasi taip greitai, kaip seno žmogaus širdies kardiograma, pamačius jauną merginą. Tai labai rimta situacija ir aš manau, kad svarstant naują paramos fondų programą, kurioje santykis yra 1 su 15 (jei gauni 1 milijardą, turi uždirbti 15 milijardų), tai čia graikai gali išsireikalauti geresnes sąlygas.

- Ar tai reiškia, kad už netvarų Graikijos valdymą ir skolas mokėsime mes, nešdami didesnius pinigus į stabilizacijos fondą?

- Žinoma, jei tik mes pagerinsime sąlygas Graikijai ir leisime nemokėti palūkanų ar kitaip nuolaidžiausime, tuomet visų likusių narių įsipareigojimas fondui automatiškai padidės. Juk esame susitarę, kad grąžiname fondui 10 milijardų, o kažkas grąžina ne 10, o tik 1, tai likusius iš kažkur paimti reikės, vadinasi, turės prisidėti kiekviena ES valstybė. Vakar EP buvo pasakyta, kad reikės sukurti stabilizacijos ramsčių fondą, į kurį valstybės turės pirmiausia investuoti, jei norės turėti galimybę iš jo kažką gauti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“