1 nuotr.Lenkijai ir Vengrijai pirmadienį blokavus Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 metų biudžetą ir Atsigavimo fondą, su Lenkijos prezidentu antradienį susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, kad nesutarimus būtina išspręsti.
„Aš labai kviesčiau ir kaip Lietuvos vadovas dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai ir mums nereikėtų eiti tuo kraštutiniu veto keliu. Priešingu atveju nukentėsime visi", - antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Šis dokumentas, kuris buvo patvirtintas, yra naudingas ir Lenkijai, ir Lietuvai. Gauname kur kas daugiau lėšų nei praėjusioje finansinėje perspektyvoje, įgyjame realius svertus kovoti su koronaviruso pasekmėmis, kadangi atsiranda labai ambicingas Gaivinimo fondo projektas ir visi mūsų žmonės laukia rezultatų, konkrečių veiksmų, kurių negalime imtis, kol neįsigalioja visi minėtieji dokumentai", - pridūrė G. Nausėda.
Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti tarp Lenkijos ir ES sprendžiant nesutarimus dėl ES biudžeto
Prezidentas G. Nausėda sako, kad yra pasirengęs tarpininkauti siekdamas padėti išspręsti nesutarimus tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) valstybių tvirtinant ES 2021-2027 metų biudžetą ir Atsigavimo fondą.
„Dialogu galima pasiekti daugiau, negu rankų laužymu. Tai galiojo ir liepos mėnesį, kai atrodė, kad viena ar dvi šalys gali sutrukdyti priimti bendrą dokumentą, tačiau dar kartą padiskutavome, dar kartą patikslinome formuluotes ir radome sutarimą. Sakyčiau, kad šiuo metu mes esame unikalioje, nemalonioje ir sudėtingoje situacijoje, kai turime sau labai paprastai pasakyti: ar judame į priekį, ar sustojame", - spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda ragino nesutariančias puses imtis dialogo ir teigė sutinkąs imtis tarpininkavimo pozicijos.
ELTA primena, kad Vengrija ir Lenkija pirmadienį blokavo ES 2021-2027 metų biudžetą ir Atsigavimo fondą, kadangi jų lėšų skirstymas siejamas su teisinės valstybės principų laikymusi.
ES valstybių vyriausybių atstovai pirmadienį susitikimo Briuselyje metu turėjo pritarti 1,8 trln. eurų vertės paketui, tačiau to negalėjo padaryti dėl Varšuvos ir Budapešto veto.
