Dėl Turkijai pradėtų taikyti sankcijų mažės šiai šaliai skirtas finansavimas, bus nutrauktos derybos dėl oro susisiekimo vykdymo, įšaldyti su verslu ir prekyba susiję klausimai. Taip pat neribotam laikui atidėti aukšto lygio ES ir Turkijos atstovų posėdžiai.

Netrukus po to pasirodė informacija, kad jeigu Turkija ir toliau gins savo pozicijas, taikomų sankcijų kiekis gali būti didinamas, jos gali būti pradėtos taikyti ir žvalgybos darbuose dalyvaujančioms įmonėms ar asmenims.

Šiuo metu išskirtinėje Kipro ekonominėje zonoje yra dvi gręžimo sistemos „Fatich“ ir „Javuz“. Graikija ir graikiškasis Kipras Turkijos vykdomą telkinių žvalgybą šioje teritorijoje laiko provokacija. Turkijos valdžia, priešingai, laikosi pozicijos, kad turi teisę į šiame regione esančius gamtinius išteklius.

Įdomu tai, kad taikomoms sankcijoms pritaria ne visi. Vienas, panoręs likti nežinomas, Europos diplomatas, išsakė pastebėjimus, jog sankcijos turi būti taikomos tik tiems asmenims, kurie tiesiogiai susiję su nelegalia veikla. „Turime veikti atsargiai, nes Europai būtina bendradarbiauti su Turkija, sprendžiant migracijos klausimus, stiprinant NATO pajėgas ir kovą su terorizmu,“ - teigė jis, priminęs, kad kai kurios bloko šalys yra priklausomos nuo turkų energetiškai, todėl tikėtis labai didelių ekonominių sankcijų nereikėtų.

Nepaisant ES priimto sprendimo, Turkija toliau tęs telkinių paieškos darbus rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Tokią informaciją, remdamasis šalies URM, išplatino agentūra „Anadolu“.

Ministerijos teigimu, Turkija į šiuos gamtinius išteklius gali pretenduoti taip pat, kaip ir Kipras. Turkų įsitikinimu, ES Kipro klausimu yra šališka, nors čia gyvenantys turkai turi tokias pat teises, kaip vietiniai graikai, Europa juos ignoruoja.

Šiandieninis Kipras yra padalintas į dvi valstybes. Viena jų - Kipras, yra Europos Sąjungos narė, kitą - vadinamą Turkišką Šiaurės Kipro Respubliką - pripažįsta tik Ankara. Sala buvo padalinta, kai 1974 metais Turkija atsiuntė į ją savo kariuomenę, kuri užėmė maždaug trečdalį Kipro. Didžiąją šio regiono dalį sudarė turkai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos komentaras:

Atsižvelgdama į Turkijos tęsiamą ir naują neteisėtą gręžimo veiklą prie Kipro krantų, ES Užsienio reikalų taryba nusprendė sustabdyti derybas dėl Išsamaus oro susisiekimo susitarimo, šiuo metu nerengti Asociacijos tarybos ir kitų ES ir Turkijos aukšto lygio dialogų susitikimų, 2020 m. bus 145,8 mln. eurų sumažinta pasirengimo stojimui pagalba Turkijai.

Taryba taip pat paprašė Europos investicijų banko peržiūrėti savo skolinimo veiklą Turkijoje, visų pirma valstybės užtikrinto skolinimo atžvilgiu. Vėliau gali būti parengtos ir sankcijos gręžimo darbus vykdantiems subjektams.

Lietuva yra tarp tų ES valstybių narių, kurios pasisako už subalansuotą požiūrį dėl poveikio priemonių taikymo Turkijos atžvilgiu. Tikimės, kad Turkija, atsakydama į ES išsakytą susirūpinimą, pademonstruos gerą valią, pagarbą tarptautinei teisei ir geriems kaimyniniams santykiams bei susilaikys nuo vienašalių veiksmų, kuriais pažeidžiamos Kipro suverenios teisės.

Lietuva mano, kad geriausias būdas išspręsti visus ginčus dėl energijos išteklių žvalgymo ir eksploatavimo Viduržemio jūros rytinėje dalyje būtų derybų dėl visapusiško Kipro problemos sprendimo pagal atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir laikantis principų, kuriais grindžiama ES, atnaujinimas.