1 nuotr.Kaip sutikti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį NATO viršūnių susitikime Hagoje ir išvengti nesusipratimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu? Ką pasakyti apie Kijevo norą įstoti į Aljansą?
NATO artėjant prie susitarimo dėl išlaidų gynybai didinimo, dar viena sudėtinga problema gali užgožti po trijų savaičių vyksiantį NATO susitikimą aukščiausiuoju lygiu: ką daryti su Ukraina?
Prieš metus Vašingtone susitikę NATO lyderiai parodė pagarbą V. Zelenskiui, pažadėjo daugiau karinės įrangos bei sakė, kad Kijevo kelias į Aljansą yra „negrįžtamas“.
Tačiau tai buvo prieš D. Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus, pakirtusį Vašingtono paramą Ukrainai ir apvertusį Vakarų požiūrį į ketvirtus metus trunkantį Rusijos karą.
Antrą kartą JAV prezidentu tapęs D. Trumpas Ovaliajame kabinete susipyko su V. Zelenskiu, atvėrė duris šiltesniems ryšiams su Maskva ir privertė abi šalis susėsti prie derybų stalo.
Kijevą remianti Europa dėjo pastangas, kad V. Zelenskis būtų pakviestas į susitikimą Nyderlanduose birželio 24–25 d., kad parodytų, jog NATO kaip ir anksčiau tvirtai palaiko Ukrainą.
Tačiau Jungtinės Valstijos nenorėjo nė matyti V. Zelensko šiame susitikime ir D. Trumpas jau pakirto Vakarų paramą Kijevui.
Ukrainos lyderis šią savaitę sakė gavęs NATO vadovo Marko Rutte‘s pakvietimą, tad Kyjivas vienaip ar kitaip dalyvaus.
Anonimiškumo pageidavę diplomatai sakė, kad V. Zelenskis galėtų atvykti į vakarienę, kurią NATO lyderiams surengs Nyderlandų karalius, tačiau oficialių Ukrainos ir Aljanso derybų greičiausiai nebus.
Nežinomybė dėl taikos derybų
V. Zelenskio priėmimas Hagoje, regis, labai priklausys nuo pažangos pokalbiuose su Rusija per ateinančias savaites, jei ji apskritai bus. Du kariaujančių šalių susitikimai Stambule didelių rezultatų nedavė.
Panašu, kad paliaubas vilkinantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis labiau erzina D. Trumpą.
Tačiau JAV lyderis vis dar neįvedė sankcijų Maskvai ir buvo labai nepatenkintas V. Zelenskiu dėl jo atvirų pasisakymų.
M. Rutte tvirtina, kad per viršūnių susitikimą Ukraina bus „prioritetas“.
Tačiau diplomatai sako, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas susitarimui dėl išlaidų, patenkinsiančiam D. Trumpo reikalavimus skirti gynybai penkis procentus bendrojo vidaus produkto, ir pastangoms, kad JAV liktų NATO.
Pasak daugelio pareigūnų, Aljansas tikriausiai pasieks M. Rutte‘s siūlomą kompromisą skirti 3,5 proc. BVP gynybai ir 1,5 proc. BVP platesnėms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai.
„Išlaidos gynybai yra svarbiausios ir niekas nenori statyti jų į pavojų“, – sakė vienas diplomatas.
Tyla yra auksas?
Viena sritis, kurioje maža abejonių, yra tai, kad NATO vengs ankstesnių stiprių pareiškimų apie neišvengiamą Ukrainos narystę Aljanse.
D. Trumpas ne kartą atšaldė Ukrainos užsidegimą tapti NATO nare ir netgi kaltino Kijevą, kad šis jo siekis išprovokavo Rusijos karą.
NATO sieks, kad galutinė viršūnių susitikimo deklaracija būtų trumpa, ir vengs užsiminti apie galimą Ukrainos narystę, kad neišryškėtų nesutarimai.
„Šiuo klausimu nebus nieko, – sakė vienas NATO diplomatas. – Manau, jog tai bus visiškai nutylėta“.
Panašu, kad 32 Aljanso šalys nepateiks bendro pareiškimo ir dėl karinės paramos, nes D. Trumpas linkęs ją stabdyti.
Dar vienas iškalbingas ženklas yra tai, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienį nedalyvauja NATO rėmėjų susitikime Briuselyje.
Tačiau ketvirtadienį jis atskris į NATO gynybos ministrų susitikimą.
