respublika.lt

Galime džiaugtis: Ursula ir Briuselis mus „palaiko" (62)

2021 rugsėjo 16 18:10:36
Ričardas ČEKUTIS

Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) vakar Europos Parlamento plenariniame posėdyje skaitė metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį. Tačiau nieko konkretaus nepasakė mums aktualia nelegalios migracijos tema - kada pagaliau bus priimta Europos valstybes tenkinanti nelegalios migracijos užkardymo tvarka?

×
nuotr. 1 nuotr.
Ursula fon der Lejen taip ir nesugebėjo suformuluoti, kokios bendros imigracijos reguliavimo politikos reikia Europai. EPA-Eltos nuotr.



Išreiškė „palaikymą"

Kreipdamasi į Europos Parlamento narius U.fon der Lejen gana emocingai, tačiau labai nekonkrečiai, išreiškė ir palaikymą Lietuvai, Latvijai bei Lenkijai sprendžiant nelegalios migracijos klausimus.

„Žmonės nėra derybų įkaitai. Pažvelkite, kas dedasi prie mūsų sienos su Baltarusija. Minsko režimas žmones pavertė įrankiais. Susodino juos į lėktuvus ir parodė kelią Europos sienos link.

To negalima toleruoti.

Ir tai rodo greita Europos reakcija. Galite būti tikri, toliau palaikysime Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Ir vadinkime daiktus tikraisiais vardais: tai hibridinė ataka, kuria siekiama destabilizuoti Europą", - sakė Europos Komisijos pirmininkė, bet taip ir nepaaiškino, kaip tą „hibridinę ataką" reikėtų atremti.

Rems talibus ir ginsis

ES didina humanitarinę paramą Afganistanui ir skirs šaliai papildomą 100 mln. eurų sumą, vakar pasakojo U.fon der Lejen.

Ši suma esą bus naujo, platesnio, paramos Afganistanui paketo, kuris bus pristatytas artimiausiomis savaitėmis, dalis, teigė EK pirmininkė, kažkodėl pamiršusi paminėti, kad ES „sąjungininke" vadinama JAV neseniai jau parėmė Talibaną daugiau kaip 2 trilijonais dolerių vertės karine įranga bei ginkluote...

ES netrukus po Talibano valdžios užėmimo padidino savo paramą šaliai iki 200 mln. eurų, tačiau įšaldė mokėjimus iš didesnio, plėtrai skirto biudžeto.

Neramumai šioje Vidurio Azijos šalyje esą akcentuoja geresnio Europos bendradarbiavimo gynybos srityje poreikį, taip pat sakė EK pirmininkė.

Padėti galinčios priemonės apima bendro informuotumo apie situaciją centro įkūrimą ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) netaikymą gynybos įrangos pardavimams bloke, siūlė U.fon der Lejen.

Kitais metais Europos Sąjunga surengs gynybos viršūnių susitikimą, kai tuo metu blokui pirmininkaus Prancūzija, trečiadienį sakė ES vadovė Ursula von der Leyen.

„Su prezidentu (Emanueliu) Makronu sušauksime aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Europos gynybos, - sakė ji Europos Parlamentui. - Atėjo laikas Europai žengti į kitą lygį."

Džiaugėsi skiepais

U.fon der Lejen, žinoma, nepamiršo pasidžiaugti ES skiepijimo nuo COVID-19 kampanija ir paskelbė, kad blokas paaukos užsienio valstybėms dar daugiau vakcinos dozių.

„Ėjome teisingu keliu, nes ėjome europietišku keliu", - postringavo EK pirmininkė.

U.fon der Lejen pasakojo įstatymų leidėjams, kad šiuo metu esą paskiepyta daugiau kaip 70 proc. ES gyvenančių suaugusių žmonių. Tuo pat metu ES, skirtingai nei kiti turtingi pasaulio regionai, iki šiol išsiuntė į daugiau kaip 130 šalių už bloko ribų apie 700 mln. čia iki šiol pagamintų vakcinos dozių.

Politikė taip pat nurodė, kad dabar pirmenybė teikiama siekiui paspartinti pasaulinę vakcinaciją, ir paskelbė, kad Bendrija iki kitų metų vidurio paaukos papildomus 200 mln. vakcinos dozių. Prieš tai blokas įsipareigojo paaukoti dar 250 mln. dozių.

Užkliuvo kinai

ES svarsto uždrausti importuoti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą, pareiškė bloko vadovė, taip galimai siekdama atkreipti dėmesį į Kinijos elgesį su uigūrais.

Tai buvo vienas iš kelių Europos Komisijos pirmininkės metinėje kalboje paskelbtų pranešimų, rodančių griežtesnę poziciją Pekino atžvilgiu.

U.fon der Lejen gana atvirai paragino Kinijos prezidentą Si Dzinpingą (Xi Jinping) parodyti „lyderystę" ir išsamiai išdėstyti, kaip jo šalis - didžiausia pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitentė - planuoja siekti klimato kaitos tikslų prieš lapkričio pradžioje įvyksiantį JT COP26 aukščiausiojo lygio susitikimą.

Ji taip pat išdėstė ES planus sukurti prekybos ir infrastruktūros jungtis kitose pasaulio dalyse, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kuriame dominuoja Kinija, siekiant konkuruoti su Pekino „Juostos ir kelio" iniciatyva.

Ši pozicija rodo griežtėjantį Vakarų požiūrį į Kiniją, kuri tapo ekonomine galybe, konkuruojančia su JAV ir ES, tačiau vengiančia jų demokratinių ir socialinių „vertybių". Tačiau Briuselis taip pat siekia parodyti savo veiksmus kaip nepriklausomus ir ne tokius griežtus kaip Vašingtono, su kuriuo Pekino santykiai dabar yra dar labiau įtempti.

Kalbėdama apie priverstinį darbą, U.fon der Lejen neminėjo konkrečios šalies pavadinimo, tačiau įtarimai, kad Kinija savo Sindziango regione eksportui skirtus produktus gamina išnaudodama uigūrus, tampa svarbiu ES ir Kinijos santykių klausimu. „Yra 25 mln. žmonių, kuriems grasinama arba kurie dirba priverstinį darbą. Niekada negalime sutikti su tuo, kad jie yra verčiami gaminti gaminius ir kad šie gaminiai vėliau parduodami parduotuvėse čia, Europoje, - sakė ji. - Todėl siūlysime uždrausti mūsų rinkoje prekiauti produktais, kurie buvo pagaminti naudojant priverstinį darbą. Žmogaus teisės neparduodamos - už jokią kainą."

Vyriausiasis euroderybininkas mato grėsmę

Buvęs Europos Sąjungos derybininkas dėl „Brexit" Mišelis Barnjė (Michel Barnier), dabar siekiantis tapti kandidatu į Prancūzijos prezidentus, vakar perspėjo, kad ir kitos valstybės paseks Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir pasitrauks iš Europos Sąjungos, jei ji nepakeis imigracijos taisyklių.

„Tie, kurie mano, kad „Brexit „ jau praeityje, kad derybos buvo sėkmingos ir mes galime grįžti prie įprasto darbo, daro labai rimtą klaidą", - prancūzų savaitraščiui „Le Point" sakė buvęs ES komisaras. „Jei niekas nepasikeis, bus ir kitų „Brexit „, - sakė jis.

M.Barnjė praėjusią savaitę sukėlė nuostabą, paraginęs Prancūziją atsikratyti Europos Teisingumo Teismo priežiūros.

Ketvirtadienį Respublikonų partijos renginyje pagarsėjęs eurofilas pakartojo savo raginimą paskelbti Prancūzijoje moratoriumą imigracijai ir žadėjo naujas taisykles, kad žmonėms būtų sunkiau įsikurti nuolatiniam gyvenimui šalyje.

„Negalime viso to padaryti neatgavę teisminės nepriklausomybės", - sakė jis.

M.Barnjė atsikirto ir kritikams, kaltinusiems jį, kad išdavė per visą savo karjerą puoselėtą įsipareigojimą ES modeliui, reikalaujančiam, kad valstybės gerbtų Europos įstatymus, kurių laikosi Europos Teisingumo Teismas.

„Buvau europietis dar iki šių žmonių, toks būsiu ir po jų - man nereikia jokių pamokymų apie įsipareigojimą Europai", - sakė jis.

Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Visiems sutarti dėl aiškios ir griežtos imigracijos į ES sistemos reglamentavimo trukdo ta senoji formulė bei amžina maldelė, kad esą „laikomės vertybinių principų"... Tačiau tokiu atveju iškyla kiti, ne mažiau amžini, klausimai: ar galima toleruoti netoleranciją? Ar galima elgtis demokratiškai nedemokratiškos struktūros atžvilgiu? Čia taip pat yra panašaus lygio uždavinys.

Negali vieni žmonės kitų žmonių sąskaita kurti savo ateitį bei gerovę ne pagal taisykles. Tačiau dabartinės ES taisyklės pirmiausia neužtikrina vietos žmonių teisių. Jeigu tu privalai priimti visus, kurie ateina ne pagal taisykles, vadinasi, žlugdai pats save.

Pačia plačiausia prasme, žmonija saugumą supranta pirmiausia kaip savo tautos identiteto išlaikymą. Jeigu mes nestatome jokių fizinių barjerų ir kažkas sugalvoja mums atvaryti didelį kiekį kitataučių, tuomet mūsų identitetas savaime yra kompromituojamas. O tokiu atveju neišvengiamai atsiranda savigynos reakcija. Čia tas pats, jeigu kas nors iš jėgos pozicijos tave nori pavergti arba paversti kitu - tiesiog šis metodas kiek gudresnis.

Kita vertus, pažvelkime - iš kokių šalių tie žmonės stumiami į Europą? Pirmiausia iš tų šalių, kuriose demokratija, labai švelniai kalbant, nėra norma. Todėl nesunku suvokti, kad privarius kur nors tokių žmonių, kuriems demokratija nėra norma, ilgainiui neliks demokratijos ir toje šalyje, kuri nori-nenori, bet privalės taikyti represijas.

Šias tiesas teoriškai turėtų suprasti ir aukščiausi ES vadovai bei kiti Briuselio pareigūnai. Tačiau jie paprasčiausiai nežino, ką daryti, todėl iš ten nuolat girdime tą užstrigusios plokštelės dainelę: „žmogaus teisės, žmogaus teisės, žmogaus teisės"...

Bet žmogaus teises reikia išskleisti. O prieš tai reikia suvokti, kad tie žmonės pateko pas mus neteisėtai, sulaužė mūsų įstatymus - valgyti ir gerti jiems reikia duoti, tualetas turi būti ir tentas. Ir nieko daugiau, kad jiems neatrodytų, jog čia gyvenimas yra lyg rojuje. Niekas jų čia nekvietė, o ir jie patys mūsų neklausė, ar juos čia priimsime. Tiek Europos, tiek ir mūsų valdžia jiems turi pasakyti elementarią tiesą: grįžkite į savo žemę ir ten kurkite savo gyvenimą, o kad pas jus yra prasta sistema, yra ir dalis jūsų kaltės.

Man nepatinka ir mūsų žmonės, kurie išvažiuoja į užsienius, ieškodami lengvesnio gyvenimo. Jeigu jie išvažiuoja turėdami tikslą perimti patirtį, tobulėti, mokytis, įgyti praktikos, o paskui sugrįžti ir Lietuvą kelti, tuomet - tai labai gražu. O jeigu jie tik išvažiuoja, nes ten lengviau gyventi, tuomet nieko nepadarysi - vadinasi, jie savęs nesieja su Lietuva, nemato savasties arba tai yra tiesiog nesusitupėjusios asmenybės, nė nežinančios, kas jie yra...

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (62)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATAISOS: Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė skubos tvarka teikiamoms Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisoms, tai leis VERT paskirstyti išaugusią elektros kainą vartotojams iki 2027 m. pabaigos, ją pakeliant tik iki 20 proc.
  • PABRANGO: Naftos kaina pabrango iki 85 USD, o iki metų pabaigos gali pasiekti ir 100 USD ribą.
  • LEIDIMAS: Penktadienį Italijoje įsigalioja naujos kovos su COVID-19 priemonės – nuo šiol kiekvienas darbuotojas privalo turėti vadinamąjį „žaliąjį leidimą“, rodantį, kad asmuo yra pilnai paskiepytas, pasveikęs arba jo COVID-19 testas yra neigiamas.
  • PREKĖS: „Baltosios bangos“ – skaidraus verslo iniciatyvos šį pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, beveik 20 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad pandeminiu metu jiems dažniau nei įprasta teko pirkti prekių nelegaliai.
  • TESTAI: Prancūzijoje dėl koronaviruso norintys pasitikrinti nepasiskiepiję žmonės nuo penktadienio turės mokėti už testus savo pačių lėšomis, nebent jie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
  • RINKIMAI: Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje vykusiuose rinkimuose Lietuva išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui.
  • NAUJIENA: Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo naujo vaisto nuo koronaviruso vertinimo procesą.
  • BAUDA: Televizijos ir interneto paslaugų teikėjui „Cgates“ skirta 215.000 Eur bauda.
  • SANDORIAI: Per tris šių metų ketvirčius valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas sudarė 411 sandorių už 44,38 mln. eurų.
  • AKCIZAS: Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje taikomas akcizas dyzelinui yra ženkliai mažesnis nei benzinui, be to, vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o tai esą skatina gyventojus pirkti taršius automobilius.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar mažo kiekio narkotinių medž. dekriminalizavimas yra žingsnis iki narkotinių medž. legalizavimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Planuojama įvesti iš darbuotojų lėšų apmokamą testavimą. Kaip planuojate elgtis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+2 +9 C

 

+1 +4 C

+8 +12 C

+5 +10 C

 

+4 +8 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s