ES turi daugiau investuoti į Baltijos jūros taršos mažinimą siekdama užkirsti kelią cheminio ginklo taršai, kol ji nesukėlė katastrofos, įsitikinęs Europos Parlamentas (EP).
1 nuotr.
Rezoliucijoje, parengtoje atsakant į gyventojų peticiją, EP pažymi, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Baltijos jūroje buvo palaidota apie 50 tūkst. tonų cheminio ginklo užtaisų, o nenuspėjamas jų susidėvėjimas gali virsti didžiule ekologine katastrofa.
Europarlamentarai pabrėžia, kad tai ne tik regiono, bet ir visos Europos problema, kuri gali turėti nenuspėjamų padarinių. Todėl jie ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau bendradarbiauti stebint Baltijos jūroje palaidotos amunicijos korozijos būklę, dalintis informacija apie ginklų paskandinimo vietą, taip pat skirti pakankamai lėšų moksliniams tyrimams ir veiksmams, kurie leistų sumažinti pavojų.
Rezoliucijoje siūloma skirti papildomą finansavimą tarpvalstybinei 2021–2027 m. „Interreg“ Baltijos jūros regiono programai, pagal kurią bus remiamas taršos Baltijos jūroje mažinimas. Kartu europarlamentarai apgailestauja, kad šiam tikslui neskiriama nė kiek Europos kaimynystės priemonės lėšų.
Europos Komisija raginama sudaryti ekspertų grupę, kuri tiksliai nustatytų užterštų zonų koordinates, pasiūlytų taršos stebėsenos ir valymo sprendimus, parengtų reagavimo į ekstremalias situacijas gaires, taip pat surengtų informacijos kampanijas, skirtas suinteresuotoms grupėms – žvejams, vietos gyventojams, turistams ir investuotojams.
Rezoliucija priimta 660 EP narių balsavus už, 8 prieš ir 25 susilaikius.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
