 |
Europos Komisija (EK) antradienį pristatė planus per artimiausią dešimtmetį investuoti iki trilijono eurų, kad būtų įgyvendinti ambicingi kovos su klimato kaita tikslai, kurių svarbiausias – pasiekti, kad ES ekonomika iki 2050-ųjų būtų neutrali klimatui.
1 nuotr.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen kovą su klimato kaita laiko svarbiu jos vadovaujamos Komisijos prioritetu. Gruodį ji pristatė vadinamąjį „Europos žaliąjį kursą“, kuriuos siekiama pakeisti ES ekonomiką taip, kad Bendrijos anglies emisijos 2050 m. sudarytų nulį.
Šį tikslą ketinama įgyvendinti mažinant anglies emisijas ir randant būdų, kaip sugerti atmosferoje jau esančias anglies daleles.
Tiesa, U. von der Leyen planas, kuriam reikės didžiulių investicijų, suveiks tik tuo atveju, jei jam pritars ES valstybės narės, kurios šiuo metu nesutaria dėl ilgalaikio ES biudžeto.
Antradienį pristatytas Tvarios Europos investicijų planas numato 7,5 mlrd. eurų investicijų ES 2021–2027 m. ilgamečiame biudžete.
Komisija prognozuoja, kad dar 30–50 mlrd. eurų būtų skirta iš dabartinio ES biudžeto lėšų ir valstybių narių indėlio.
Vadinamąjį Teisingo perėjimo fondą papildytų dar du finansavimo ramsčiai – dabartinė ES investicijų programa ir Europos investicijų banko paskolos. Šie lėšų šaltiniai per artimiausius 7 metus leistų pasiekti dar 100 mlrd. eurų.
Pasak EK, šie pinigai būtų skirti regionams, kurie šiuo metu yra ypač priklausomi nuo taršaus iškastinio kuro, kaip anglis, durpės ar skalūnų dujos. Skirtos lėšos leistų pramonei prisitaikyti, o darbuotojams – pakeisti kvalifikaciją. Finansavimas būtų skiriamas visoms ES valstybėms narėms.
Visoje ES su anglimi susijusia ūkine veikla užsiima beveik 237 tūkst. gyventojų. Dar 16 tūkst. dirba durpių gavybos ir skalūnų dujų ir naftos pramonėje, tvirtina Komisija.
„Žinome, kad jūsų kelias neutralumo klimatui link yra statesnis“, – pristatydamas planą Europos Parlamente (EP) sakė EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
Iki 2030-ųjų Komisija siekia į žaliosios ekonomikos priemones investuoti trilijoną eurų. Šiam tikslui duodamos valstybinės garantijos leis pritraukti privačius investuotojus. Tokį veiksmų pobūdį ES jau yra sėkmingai išbandžiusi ekonomikos augimo skatinimui ir darbo vietų kūrimui.
Tiesa, net ir trilijono eurų gali nepakakti. Norint įgyvendinti tik 2030 m. ES kovos su klimato kaita tikslus kasmet reikės 260 mlrd. eurų investicijų, tvirtino EK, o bioįvairovės ir oro švaros klausimams spręsti reikėtų dar daugiau papildomų investicijų.
Antradienį paskelbtą planą pasveikino europarlamentarai, tačiau kai kurių jų į planą žiūrėjo kiek skeptiškai.
„Europos Komisija skaičiuoja milijardus eurų, kurie šiuo metu nėra prieinami“, – sakė EP žaliųjų frakcijos narys Svenas Giegoldas, perspėdamas nesinaudoti išgalvotais skaičiais klimatui gelbėti.
Aplinkosaugos grupės Pasaulio gamtos fondas (WWF) tikino, kad Komisijos finansavimo planas yra itin svarbus, norint užtikrinti kitų ekonomikos dalyvių palaikymą kovos su klimato kaita tikslams.
„Komisija turi remti visus įtraukiančias priemones judant neutralumo klimatui link tuose regionuose, kuriems to labiausiai reikia“, – sakė WWF atstovė Katie Treadwell.
