Europos armija kariaus prieš Europą

Kurs naujas pajėgas

Buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas įtikinėja, kad Senajame žemyne ir šiuo metu budi specialūs koviniai būriai. Jie, anot buvusio ministro, ir sudaro vadinamuosius europinius dalinius. O Lietuva šiuo metu tuos pačius mūsų šalies dalinius naudoja ir Europos, ir NATO, ir nacionaliniams poreikiams tenkinti.

Tačiau vokiečiai norėtų  sukurti oficialias tik Briuseliui pavaldžias karines pajėgas. Esą  Bendrijai, siekiant tapti pasauline jėga, reikia stiprios kariuomenės. Tokios kaip kinų ar amerikiečių. Bet juk Europos saugumą šiuo metu užtikrina NATO!

“Tikslas ilgalaikis. Reikėtų sukurti Europos kariuomenę, kuri būtų pavaldi parlamentinei kontrolei. ES turi padidinti savo, kaip svarbios pasaulinės figūros, politinę įtaką”, - Miuncheno saugumo konferencijoje šnekėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Gvidas Vestervelė (Guido Westerwelle).

Bet Vokietijos diplomatijos vadovas kategoriškai kratėsi minties, jog ES kariai dirbs NATO darbą. Esą Vokietija nemano, kad naujoji ES armija galėtų pakeisti kitas Europos ir pasaulio jėgos struktūras. Įdomu, ką gi ši brangiai kainuosianti armija darytų.

Yra svarbių reikalų. Pavyzdžiui, Graikijoje dėl milžiniškų valstybės skolų mažinamos pensijos, atlyginimai. Eiliniai graikai sukilo, dešimtys tūkstančių išėjo į gatves protestuoti. Žmonės viešai aiškina visą gyvenimą sąžiningai dirbę, nepavogę nė sudilusio skatiko. Piktinasi, kad valdžia nuolat skolinosi ir atvedė šalį prie žlugimo slenksčio.

Kilus masiniams neramumams (paprasčiau - pilietiniam karui) į Graikiją būtų įvestos NATO pajėgos? Tokie karai nenumatyti Aljanso sutartyje. Greičiausiai neramumams malšinti ir reikalingos “žyd-rųjų šalmų” pajėgos.

Juk bet kurioje ES valstybėje gali kilti neramumų. Ir ne tik dėl per didelių skolų. Tradicinių pažiūrų visuomenės (pavyzdžiui, Lenkijoje, Lietuvoje) gali pasipriešinti homoseksualių idėjų įsiviešpatavimui. Užsienio apžvalgininkai puse lūpų sako, kad tai - tik sąmokslo teorija. Tačiau kita puse lūpų tokiai versijai pritaria. Juk “žydrųjų šalmų” kariuomenės idėją brukantis Vokietijos užsienio reikalų ministras G.Vestervelė visiškai atvirai demonstruoja homoseksualumą.

Koks bus naujasis ES teroras?

Lietuvos politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas įsitikinęs, kad Briuseliui jau nepakanka priemonių, kuriomis galima būtų kontroliuoti tai, kas dedasi ES valstybėse narėse. Mat ekonominiai ir politiniai svertai ne visuomet veikia taip, kaip norėtųsi.

“Šiuo metu mechanizmai, kuriais Briuselis gali priversti atskiras ES valstybes nares imtis susitvarkyti savo darže, nėra labai patikimi. O netvarka atskirose valstybėse kenkia visai Sąjungai, - tvirtina apžvalgininkas. - Be abejo, kariuomenė sustiprintų ES įtaką. Tikėtina, kad ji galėtų atlikti savotišką įbauginimo funkciją, tarkime, prieš nepaklusnias ar nenorinčias susitvarkyti Bendrijos nares”.

Kad ES kariuomenė gali tapti įrankiu, kuriuo Briuselis, Berlynas ar Paryžius bandys nurodinėti kitoms, ypač mažesnėms, ES valstybėms, kaip reikia tvarkytis, linkusi sutikti ir politologė Jurgita Jakevičiūtė. Ji pabrėžė, kad kariuomenė visuomet buvo ir yra galios įtvirtinimo įrankis, tad negalima atmesti galimybės, kad didžiausią įtaką turinčios ES šalys pasinaudotų kariuomene įsakinėdamos kitoms Bendrijos narėms.

Č.Iškauskas linkęs sutikti su teiginiu, kad turėdamas nuosavą kariuomenę Briuselis sustiprintų savo pozicijas. Tačiau apžvalgininkas abejoja, kad sukurta Europos armija drįstų kištis į ES narių vidaus reikalus.

“Mokomoji programa gali būti sukurta. Tarkime, kaip malšinti neramumus kitose ES šalyse. Tačiau tiesiogiai kištis ši kariuomenė, manau, nedrįstų, - spėjo apžvalgininkas. - Tai tik dar labiau padidintų piliečių nepasitenkinimą savo šalies valdžia ir ES”.

Politologas Vadimas Volovojus irgi pritaria šiai nuomonei. Jis teigė, kad, be ekonominių svertų, ES daugiau poveikio priemonių kitoms Bendrijos narėms neturi.

“Jei ES kištųsi į valstybių narių vidaus reikalus, tai būtų labai neigiamas veiksnys. Tačiau gali būti ir išimčių. Tarkime, jei Latvijos Vyriausybė oficialiai paprašytų ES įsikišti malšinant šalyje kilusias riaušes Bendrijos pajėgos galėtų veikti”, - sakė V.Volovojus.

Teisės nurodinėti kitiems neturi

Tačiau juk egzistuoja ribos, kur ES gali kištis, kur ne. Buvęs europarlamentaras Aloyzas Sakalas įsitikinęs, kad ES kariuomenė, jei tokia bus įkurta, neturi teisės spręsti kitų Bendrijos šalių vidaus problemų.

“ES kariuomenė negali spręsti kitų ES šalių problemų, - pabrėžė A.Sakalas. - Išorinė gynyba - galbūt, bet viduje kiekviena valstybė gali pati susitvarkyti. Galimas daiktas, kad ES turėdama armiją galėtų įsakinėti kitoms Bendrijos narėms, kaip tvarkytis, tačiau tokiu atveju aš armijos idėjos nepalaikyčiau”.

Kad Briuselis neturi teisės kištis į kitų Bendrijos šalių reikalus, teigė ir buvęs Seimo narys Vytautas Čepas. “Jei ES kurs kariuomenę savo žmonėms engti, tai kas bus? Juk Briuselis turi kitų svertų. Pavyzdžiui, finansai, išmokos, kvotos. Kariuomenė čia nereikalinga, nes kuo jos daugiau, tuo mažiau demokratijos”, - tvirtino V.Čepas.

Iš kur pinigai?

Tad kol kas neaišku nei kam skirta ES kariuomenė, nei ką ji veiks, nei kas ją finansuos.

“Kyla daug diskusijų dėl kariuomenės sukūrimo. Tarkime, kas už ją mokės, kas turės didžiausią  įtaką? Kitas klausimas - kiek ši kariuomenė bendradarbiaus su

NATO? Ar bus savarankiška, ar atvirkščiai? Klausimas ir ką ši kariuomenė veiks?”  - akcentavo politologas V.Volovojus.

Č.Iškauskas atkreipė dėmesį, kad ES kariuomenės idėja Bendrijoje sklando jau senokai, tačiau kam šio projekto reikia, niekas nei Briuselyje, nei Strasbūre nepaaiškina. Negana to, neaišku ir kam reikia kurti naują karinį bloką, kai sėkmingai veikia NATO?

“Veikiausiai tai labiau būtų savotiškos policijos funkcijos, panašios į tas, kurias ES šiuo metu atlieka Kosove. Pavyzdžiui, viešosios tvarkos palaikymas, karių rengimas, vietinių pareigūnų mokymas. Tokiu atveju ES kariuomenė skirtųsi nuo Aljanso funkcijų”, - spėjo Č.Iškauskas. Tačiau jis negalėjo pasakyti, ką Europos kariai veiktų kitu atveju.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"