1 nuotr.Europos Parlamentas šeštadienį pasmerkė Vengrijos premjero Viktoro Orbano (Viktor Orbán) pasisakymą, kad vengrų tauta nepageidauja maišytis su kitų rasių atstovais. „Mes, EP politinių grupių lyderiai, griežtai smerkiame pastaruosius atvirai rasistiškus premjero V.Orbano pareiškimus apie „maišytą rasę", - sakoma oficialiai paskelbtame pranešime. - Tokie nepriimtini pareiškimai, kurie akivaizdžiai prieštarauja mūsų vertybėms, neturi vietos mūsų visuomenėje".
Šiame EP pranešime painiojamos dvi sąvokos - rasizmas ir rasializmas. Rasistai paprastai teigia, kad vienos rasės esančios aukštesnės, kitos - žemesnės, tad normalu pastarąsias pavergti, išnaudoti ar net naikinti. Rasialistai - priešingai, kiekvieną rasę laiko gerbtina ir saugotina vertybe. Panašus skirtumas glūdi tarp nacizmo ir nacionalizmo.
EP deputatai, smerkdami V.Orbano tekstą, akivaizdžiai įvardijo rasių (taigi - ir tautų) maišymąsi, o per tai - ir tautų savitumo naikinimą savo vertybe. Tai atitinka globalistinių sluoksnių lūkesčius, kad visa žmonija taptų marga ir padrika mase, be savitumų ir lokalių lojalumo ryšių. Taip kuriama lengvai transportuojama ir parceliuojama darbo jėga, unifikuotas vartotojų skonis ir platforma globaliai valdžiai be jokios opozicijos.
Šie lūkesčiai - utopiniai, nes skirtingos rasinės, tautinės ir kultūrinės tapatybės vėl iškyla visur, kur tik vyksta jų susidūrimai. Lengviau vieną tautą tam tikroje teritorijoje pakeisti kita, nei suniveliuoti visas tautas. Išeiviams iš Azijos ir Afrikos, atsižvelgiant į gimstamumo proporcijas, ko gero, įmanoma nustelbti europiečius, bet vis naujos imigrantų bangos greičiau sukurs Europoje savo šalių kopijas, negu asimiliuosis pačios. Kad ir kokie būtų teoriniai globalistų tikslai, praktikoje tai reiškiasi tiktai kaip baltosios krikščioniškosios civilizacijos naikinimas.
Vakarų Europoje pastarasis procesas jau taip toli pažengęs, kad net didžiausių radikalų iš dešinės atėjimas į valdžią mažai ką bekeistų. Norint atkurti anglišką Angliją, prancūzišką Prancūziją ar vokišką Vokietiją, tektų deportuoti ateivius, kurių ten gyvena jau trečia karta. Tai įmanoma tik per labai aštrų konfliktą, kuriam vargu ar kas nors būtų pasirengęs. Bet Vidurio Europa dar turi galimybę išlikti europietiška. Ko gero, taip reiktų aiškinti ir V.Orbano kalbą, ir jo kolegų laikyseną kitose Višegrado šalyse.
