Šios Rytų Europos šalys, norinčios ištrūkti iš Maskvos orbitos, gegužę įsteigė „Asocijuoto trejeto" diplomatinį formatą, kurio tikslas - dėti bendras pastangas ir siekti užsibrėžto ES narystės tikslo.

„Mūsų susitikimas su jumis yra labai svarbus žingsnis", - prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Š.Mišelis sakė Gruzijos prezidentei Salomei Zurabišvili, Moldovos prezidentei Majai Sandu ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Keturi lyderiai kalbėjo tarptautinėje konferencijoje Gruzijos mieste Batumyje, prieš susitikdami derybų senovinėje Petros tvirtovėje, esančioje ant kalvos šalia Juodosios jūros.

„Mes turime bendrus siekius, bendrą ateities viziją - visateisę narystę ES, lygybę, laisvę ir demokratiją, - sakė V.Zelenskis. - Esu įsitikinęs, kad kartu pasieksime šį tikslą ir kartu švęsime, kai trys seserys - Ukraina, Gruzija ir Moldova - prisijungs prie Europos šeimos."

Š.Mišelis nuolat gražiai šypsojosi ir prezidentams sakė, kad Briuselis „išliks stiprus ir patikimas regiono partneris", pridurdamas, kad „ši stipri ES parama aiškiai parodo, kokią strateginę svarbą teikiame mūsų partnerystei su jumis".

Jo teigimu, ES pažadėjo 2,3 mlrd. eurų vertės „beprecedentį investicijų paketą", turintį „potencialą sutelkti į regioną viešąsias ir privačias investicijas iki 17 mlrd. eurų".

2014 metų birželį Sakartvelas, Moldova ir Ukraina pasirašė susitarimą su ES dėl politinės asociacijos ir ekonominės integracijos, įskaitant laisvąją prekybą ir trumpalaikį bevizį režimą.

„Asociacijos sutartys" buvo sukurtos tam, kad šalys galėtų laipsniškai priartėti prie ES politinių ir ekonominių standartų, tačiau tai nebuvo įsipareigojimas priimti jas į 27 valstybių bloką.

Pagal šias sutartis šalys pažadėjo pradėti plačias ekonomines ir politines reformas, tikėdamosis jas paruošti galimai narystei.

2019 metais šių šalių užsienio reikalų ministrai priėmė deklaraciją dėl Europos integracijos, patvirtindami savo ketinimą kreiptis dėl narystės ES.

Komentuoja politologas Vadimas Volovojus

Apie šių šalių įstojimo į ES galimybes seniai klaidžioja populiarus anekdotas: „Kada Ukraina įstos į Europos Sąjungą?" Atsako: „Iš karto po Turkijos." O kada įstos Turkija?" Atsako: „Niekada."

Kitaip tariant, ilgalaikėje perspektyvoje visoms šioms trims valstybėms negresia įstoti į Bendriją. Na, tiek to, neatmeskime taip kategoriškai, nes šiuolaikinis pasaulis yra labai dinamiškas, bet tam, kad tai atsitiktų, turėtų įvykti kardinalūs pokyčiai. Pavyzdžiui, pradėtų byrėti Rusijos Federacija, azijinėje erdvėje prasidėtų didžiulis nestabilumas ir kažkam reikėtų prisiimti atsakomybę už šalia esančias teritorijas... Tik tokiu atveju. Tačiau dabartinėje situacijoje ir perspektyvoje nieko panašaus nenusimato ir tos šalys neturi nė menkiausių šansų ten patekti.

Priežasčių yra daugiau, negu reikia. Pirmiausia - vidinės ES priežastys. Jeigu ES priima naujus narius, tai šiuo atveju visiems akivaizdu, kad priimi ne Vokietiją, o subjektus, kuriuos reikės išlaikyti. Na, o pinigų ir patiems dabar reikia labiau nei visada...

Antra vertus, reikia suprasti, kad tokių narių priėmimas būtų labai rimtas civilizacinis iššūkis, sukeliantis atitinkamus pokyčius. Čia tas pats klausimas, kodėl ES nepriima Turkijos? Priėmus tokį kiekį musulmonų, tai iš esmės pakeistų visą ES tapatybę. O šiuo atveju į ES įsilietų gausus slaviškas ir dar kitoks elementas...

Dar vienas skausmingas faktorius - santykiai su Rusija ir konfliktai Ukrainoje, Gruzijoje bei Moldovoje, ten susiformavę separatistiniai regionai.

Ir tos pačios valstybės ES suveiktų kaip destabilizuojantis faktorius, nes jos nepasižymi politiniu stabilumu.

Tačiau klausimas keliamas ir taip: o kam tas šalis priiminėti, jeigu galima pritaikyti vadinamąją „koncentrinių ratų" strategiją? Kitaip sakant, geriau pamėginti tas valstybes modifikuoti pagal savo taisykles, kas oficialiai vadinama europeizacija. O tai reiškia, kad pasienyje susikuri sau tokią pačią europinėmis taisyklėmis besivadovaujančią valstybę, kur viskas kuo puikiausiai integruota ir be tikrosios narystės. Tai būtų panašu į Norvegijos prototipą.

Sakote, norvegai nevažiuos į Vakarus braškių skinti ar „arti" statybose? Žinoma, tačiau ukrainiečiai ar moldavai ir taip važiuoja ten dirbti, dalis į Vakarus, dalis - Rusiją. Darbo jėgai „perpumpuoti" narystės ES nereikia. Nereikia jos ir dislokuojant savo karines pajėgas tose šalyse bei įsisavinant jų teritoriją.

Rinka? Ukraina ir taip totaliai finansiškai priklausoma nuo Vakarų, todėl ten galima diktuoti bet kokias ekonomines sąlygas. Pavyzdžiui, dabar paskelbė, kad reikia parduoti savo žemę užsieniečiams - prašom.

Teisė? Europiečiai jau kuria institucijas, kurios prižiūrės teisėjų skyrimą. Kitaip tariant, tų valstybių, ypač Ukrainos, suverenitetas tapo tiek priklausomas, kad Vakarams čia nieko nereikia papildomai daryti.