respublika.lt

Europinė svajonė - tolimas iliuzijų miražas (19)

2021 liepos 21 08:04:00
Ričardas Čekutis

Europos Sąjungos narystės siekiančių valstybių - Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos - lyderiai surengė aukščiausiojo lygio susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Šarliu Mišeliu (Charles Michel). Kaip ir buvo galima tikėtis, jokių konkrečių greito įstojimo į ES pažadų jie neišgirdo, užtat daug kartų skambėjo šūkiai apie neva būsimą integraciją.

×
nuotr. 1 nuotr.
Į dangų akis pakėlęs Šarlis Mišelis viliojo rytų europiečius „vykdyti reformas“, bet šansų, kad jie pateks į Europos traukinį, jiems nesuteikė. Eltos nuotr.

 


Šios Rytų Europos šalys, norinčios ištrūkti iš Maskvos orbitos, gegužę įsteigė „Asocijuoto trejeto" diplomatinį formatą, kurio tikslas - dėti bendras pastangas ir siekti užsibrėžto ES narystės tikslo.

„Mūsų susitikimas su jumis yra labai svarbus žingsnis", - prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Š.Mišelis sakė Gruzijos prezidentei Salomei Zurabišvili, Moldovos prezidentei Majai Sandu ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Keturi lyderiai kalbėjo tarptautinėje konferencijoje Gruzijos mieste Batumyje, prieš susitikdami derybų senovinėje Petros tvirtovėje, esančioje ant kalvos šalia Juodosios jūros.

„Mes turime bendrus siekius, bendrą ateities viziją - visateisę narystę ES, lygybę, laisvę ir demokratiją, - sakė V.Zelenskis. - Esu įsitikinęs, kad kartu pasieksime šį tikslą ir kartu švęsime, kai trys seserys - Ukraina, Gruzija ir Moldova - prisijungs prie Europos šeimos."

Š.Mišelis nuolat gražiai šypsojosi ir prezidentams sakė, kad Briuselis „išliks stiprus ir patikimas regiono partneris", pridurdamas, kad „ši stipri ES parama aiškiai parodo, kokią strateginę svarbą teikiame mūsų partnerystei su jumis".

Jo teigimu, ES pažadėjo 2,3 mlrd. eurų vertės „beprecedentį investicijų paketą", turintį „potencialą sutelkti į regioną viešąsias ir privačias investicijas iki 17 mlrd. eurų".

2014 metų birželį Sakartvelas, Moldova ir Ukraina pasirašė susitarimą su ES dėl politinės asociacijos ir ekonominės integracijos, įskaitant laisvąją prekybą ir trumpalaikį bevizį režimą.

„Asociacijos sutartys" buvo sukurtos tam, kad šalys galėtų laipsniškai priartėti prie ES politinių ir ekonominių standartų, tačiau tai nebuvo įsipareigojimas priimti jas į 27 valstybių bloką.

Pagal šias sutartis šalys pažadėjo pradėti plačias ekonomines ir politines reformas, tikėdamosis jas paruošti galimai narystei.

2019 metais šių šalių užsienio reikalų ministrai priėmė deklaraciją dėl Europos integracijos, patvirtindami savo ketinimą kreiptis dėl narystės ES.

Komentuoja politologas Vadimas Volovojus


Apie šių šalių įstojimo į ES galimybes seniai klaidžioja populiarus anekdotas: „Kada Ukraina įstos į Europos Sąjungą?" Atsako: „Iš karto po Turkijos." O kada įstos Turkija?" Atsako: „Niekada."

Kitaip tariant, ilgalaikėje perspektyvoje visoms šioms trims valstybėms negresia įstoti į Bendriją. Na, tiek to, neatmeskime taip kategoriškai, nes šiuolaikinis pasaulis yra labai dinamiškas, bet tam, kad tai atsitiktų, turėtų įvykti kardinalūs pokyčiai. Pavyzdžiui, pradėtų byrėti Rusijos Federacija, azijinėje erdvėje prasidėtų didžiulis nestabilumas ir kažkam reikėtų prisiimti atsakomybę už šalia esančias teritorijas... Tik tokiu atveju. Tačiau dabartinėje situacijoje ir perspektyvoje nieko panašaus nenusimato ir tos šalys neturi nė menkiausių šansų ten patekti.

Priežasčių yra daugiau, negu reikia. Pirmiausia - vidinės ES priežastys. Jeigu ES priima naujus narius, tai šiuo atveju visiems akivaizdu, kad priimi ne Vokietiją, o subjektus, kuriuos reikės išlaikyti. Na, o pinigų ir patiems dabar reikia labiau nei visada...

Antra vertus, reikia suprasti, kad tokių narių priėmimas būtų labai rimtas civilizacinis iššūkis, sukeliantis atitinkamus pokyčius. Čia tas pats klausimas, kodėl ES nepriima Turkijos? Priėmus tokį kiekį musulmonų, tai iš esmės pakeistų visą ES tapatybę. O šiuo atveju į ES įsilietų gausus slaviškas ir dar kitoks elementas...

Dar vienas skausmingas faktorius - santykiai su Rusija ir konfliktai Ukrainoje, Gruzijoje bei Moldovoje, ten susiformavę separatistiniai regionai.

Ir tos pačios valstybės ES suveiktų kaip destabilizuojantis faktorius, nes jos nepasižymi politiniu stabilumu.

Tačiau klausimas keliamas ir taip: o kam tas šalis priiminėti, jeigu galima pritaikyti vadinamąją „koncentrinių ratų" strategiją? Kitaip sakant, geriau pamėginti tas valstybes modifikuoti pagal savo taisykles, kas oficialiai vadinama europeizacija. O tai reiškia, kad pasienyje susikuri sau tokią pačią europinėmis taisyklėmis besivadovaujančią valstybę, kur viskas kuo puikiausiai integruota ir be tikrosios narystės. Tai būtų panašu į Norvegijos prototipą.

Sakote, norvegai nevažiuos į Vakarus braškių skinti ar „arti" statybose? Žinoma, tačiau ukrainiečiai ar moldavai ir taip važiuoja ten dirbti, dalis į Vakarus, dalis - Rusiją. Darbo jėgai „perpumpuoti" narystės ES nereikia. Nereikia jos ir dislokuojant savo karines pajėgas tose šalyse bei įsisavinant jų teritoriją.

Rinka? Ukraina ir taip totaliai finansiškai priklausoma nuo Vakarų, todėl ten galima diktuoti bet kokias ekonomines sąlygas. Pavyzdžiui, dabar paskelbė, kad reikia parduoti savo žemę užsieniečiams - prašom.

Teisė? Europiečiai jau kuria institucijas, kurios prižiūrės teisėjų skyrimą. Kitaip tariant, tų valstybių, ypač Ukrainos, suverenitetas tapo tiek priklausomas, kad Vakarams čia nieko nereikia papildomai daryti.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (19)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADARINIAI: pietinėje Belgijos dalyje – prancūzakalbėje Valonijoje – prasidėjo šiukšlių krizė - po smarkių potvynių, kilusių liepos 14-16 dienomis, regione perpildyti visi sąvartynai, ir statybinių šiukšlių kalnai ėmė dygti nenaudojamoje automobilių magistralėje A601.

  • KOVA: antradienį Graikijos ugniagesiai kovoja su dideliu miško gaisru šiauriniame Atėnų priemiestyje, jo dūmai juntami šalies sostinėje - ugnis šėlsta Dioniso municipaliteto miško masyve, netoli Galinio kaimelio, rajone tarp Stamatos ir Rodopolio gyvenviečių.
  • STIPRUS: pirmadienį Indonezijoje, prie Sulavesio salos pakrantės, įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, tačiau perspėjimų dėl cunamio grėsmės nebuvo.
  • KOSMOSE: šeštadienio vakarą virš pietinės Norvegijos naktinį dangų nušvietė didelis meteoritas, sukėlęs bangą pranešimų net iš Švedijos apie pastebėtą dangaus kūną, pranešė vietos žiniasklaida.
  • SIAUTĖJA: miškų gaisras, kilęs už maždaug 100 km į vakarus nuo Barselonos, sunaikino 1 100 hektarų miško ir dirbamos žemės, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Katalonijos miškų komisija.
  • GĄSDINO: Filipinus šeštadienį supurtė stiprus žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS), tačiau jis įvyko giliai po žeme, todėl vietos pareigūnai teigė nesitikintys daug žalos.

  • SKĘSTA: potvyniams apėmus dalį Vidurio Kinijos teritorijos, penktadienį, pasitelkiant savadarbius tiltus, buvo evakuojami kaimų gyventojai - tai daroma dėl šalies rytinės pakrantės link artėjančio taifūno, kuris gali sukelti dar didesnius potvynius.
  • TRANSPORTAS: Europoje antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padvigubėjo naujų elektra varomų transporto priemonių pardavimai, penktadienį nurodė Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).
  • ATIDARYMAS: Grikapalyje penktadienį buvo atidaryta didžiausia pagal pagamintos vienoje vietoje elektros kiekį nutolusi saulės elektrinė Lietuvoje, kurios galingumas yra 3,35 MW - platforma nuo jau egzistuojančių skiriasi tuo, kad „SoliTek“ modernių technologijų dėka vartotojams užtikrinama 35-40 proc. efektyvesnė elektros generacija ir dvigubai mažesnė kaina už elektros energiją.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia kaliniams, priklausomiems nuo narkotikų, vietoj pagalbos dalinti švirkštus ir adatas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jeigu Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už kurią partiją balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +22 C

+16 +22 C

 

+15 +21 C

+21 +29 C

+19 +28 C

 

+18 +20 C

0-9 m/s

0-10 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos