Sukilimas Nyderlanduose

Nyderlanduose pirmadienio vakarą ir praėjusią naktį per protestus prieš komendanto valandą, kuri paskelbta siekiant suvaldyti pandemiją, vėl kilo didelės riaušės.

Šimtai jaunuolių iki vėlaus vakaro siautėjo miesto keliuose ir puolė policininkus. Jie, prieš prasidedant komendanto valandai, susirinko miestų centruose, o tada didelėmis grupėmis plėšikavo ir kėlė riaušes. Apie neramumus pranešta iš maždaug dešimties miestų, tarp jų - Amsterdamo, Hagos ir Roterdamo. Policijos duomenimis, suimta daugiau kaip 150 žmonių.

Televizijos stotis NOS praneša, kad Roterdame apie 100 protestuotojų akmenimis ir petardomis užpuolė policininkus. Mobilus policijos dalinys panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas. Čia sulaikyta apie 50 asmenų.

Riaušininkai ir kituose miestuose daužė langų stiklus, plėšė parduotuves, siaubė autobusų stoteles. Nuo smurto nukentėjo ir žurnalistai bei filmavimo komandos. Policija tviteryje paragino piliečius siųsti vaizdo įrašus, kad būtų palengvintas tyrėjų darbas.

Apie vidurnaktį padėtis buvo suvaldyta, - stočiai NOS sakė policijos vadas Vilemas Violdersas (Willem Woelders). „Konstatuojame, kad didžiojoje Nyderlandų dalyje vėl ramu", - kalbėjo jis.

Neramumai kilo dėl vyriausybės paskelbtos komendanto valandos, kuri galioja nuo šeštadienio. Policija ir miestų vadovai mano, kad riaušėse dalyvauja įvairios grupuotės, tarp jų - koronavirusą neigiantys asmenys, futbolo chuliganai ir neonaciai.

Nyderlanduose šeštadienį įsigaliojo naktinė komendanto valanda. Ji trunka nuo 21.00 val. vakaro iki 4.30 val. ryto. Pasak vyriausybės, ši papildoma priemonė yra reikalinga norint užkirsti kelią labiau užkrečiamų koronaviruso atmainų plitimui. Karantinas šalyje galioja jau nuo gruodžio vidurio.

Pasipriešinimas Čekijoje

Čekijoje dešimtys restoranų ir kavinių šią savaitę atnaujino darbą, nepaisydami griežto valdžios draudimo, susijusio su šalyje įvestais socialiniais apribojimais dėl koronaviruso.

Protestas bei kitos nepaklusnumo akcijos prasidėjo dar šeštadienį. Į draudimą pažeidusias visuomeninio maitinimo įmones atvyko policijos pareigūnai, kurie pareikalavo tučtuojau jas uždaryti ir paskyrė savininkams baudas iki 20 tūkst. kronų (maždaug 765 eurai).

Šia akcija siekiama atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į didelius nuostolius patiriantį restoranų verslą. Šalyje kavinės, restoranai ir barai uždaryti jau apie tris mėnesius. Jų nuostoliai sudaro maždaug 414 mln. kronų (15,9 mln. eurų) per dieną.

Restoranų savininkai ketina įregistruoti šalyje politinį judėjimą „Atidarykime Čekiją", o po to paskelbti savo įmonių patalpas pirminių organizacijų narių susirinkimų vieta. Anot iniciatorių, tada jiems pavyktų apeiti galiojančius apribojimus, nes koronaviruso pandemijos laikotarpiu Čekijoje vyksta parlamento posėdžiai ir kiti politinio pobūdžio renginiai.

Šiuo metu Čekijoje restoranai ir kavinės gali pardavinėti maistą ir gėrimus tik pro specialų į gatvę išeinantį langelį. Įleisti lankytojus į vidaus patalpas draudžiama. Praėjusių metų spalio 5 d. šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, galioja griežti socialiniai apribojimai, draudžiama išeiti iš namų be svarbaus reikalo nuo 21 val. iki 5 val.

10,71 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuotas 933 361 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, mirė 15 270 žmonių.

Lenkijos verslininkų maištas

Jau rašėme, jog Pietų Lenkijos verslininkai paskelbė, kad nuo 2021 m. sausio 18 d. pradėjo dirbti įprastu režimu. Jie akcentavo, kad nepaisys vyriausybės įvestų apribojimų bei draudimų, nes laiko juos neteisėtais. Verslininkų pozicijai pritaria regiono administraciniai teismai, pripažinę, kad potvarkiais riboti ekonominės laisvės negalima.

Dalis prie akcijos prisidėjusių verslininkų pandemiją suvokia kaip visuotinį sąmokslą, kurio tikslas - atimti iš jų verslą. Valdžios taikomi draudimai ir ribojimai, jų nuomone, nėra kova už lenkų gyvybes ir sveikatą, o ciniškas bandymas išstumti smulkų ir vidutinį verslą iš rinkos. Bent jau taip teigia Sebastianas Pitonas (Sebastian Pitoń), minėtos protesto akcijos lyderis: „Mes laikomės įstatymų, o vyriausybė yra maištininkė. Ji nori mus papirkti mūsų pačių pinigais. Tai juokinga ir kenksminga."

Protestinės nuotaikos sparčiai išplito socialiniuose tinkluose ir valdžia buvo priversta švelninti ribojimus ne tik verslui, bet ir eiliniams piliečiams.

Spaudimas britų premjerui

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) sulaukia spaudimo iš savo partijos narių kuo greičiau atidaryti mokyklas.

Virtinė parlamentarų iš B.Džonsono konservatorių partijos parėmė tėvų kampaniją, kuria raginama nuo vasario vidurio sudaryti galimybę vaikams vėl lankyti pamokas mokykloje. Švietimo komiteto vadovas Robertas Halfonas pirmadienį kalbėdamas BBC pareikalavo iš vyriausybės aiškaus mokyklų atidarymo plano.

Buvusi kabineto ministrė Ester Makvėj (Esther McVey) sakė, kad moksleiviai yra „pamirštos pandemijos aukos". „Turime galvoti apie jų šansus ir jų ateitį", - sakė politikė.

Vis dėlto, anot žiniasklaidos, vyriausybė šiuo metu yra linkusi pratęsti mokyklų uždarymą.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS:

Žmonės puikiai jaučia, jog valdžia nesusitvarko su savo uždaviniais. Svarbiausias jos uždavinys yra valdyti krizę, o ne kovoti su COVID-19. Valdžios kreipiamas dėmesys tik į kažkurį vieną problemos aspektų - vakcinavimą ar karantinavimą - yra nepakankamas, todėl žmonės taip ir suvokia. Tai yra pirmas dalykas.

Antra vertus, žmonės jaučia, jog valdžia neturi tikrų duomenų apie tai, kas vyksta ir netgi nesidalina su visuomene turimais duomenimis. Žmonėms yra pateikiama menkiausios sociologinės bei statistinės kritikos negalinti atlaikyti informacija. Kitaip sakant, neatliekamas joks tyrimas, parodantis, koks šio viruso realus išplitimas populiacijos tarpe, kiek žmonių jau persirgo, o tik manipuliuojama neva tirtų žmonių skaičiais ir aptiktais teigiamais testais. Bet koks sveiko proto žmogus užduoda klausimą: Kas gi gamino tuos testus? Kokia jų kokybė? Jeigu net didžiausioms sporto žvaigždėms vieną dieną testas būna teigiamas, kitą - neigiamas... Net pats testų išradėjas pripažino, jog šie testai nėra pritaikyti tokiems tyrimams, šiai konkrečiai infekcijai nustatyti... Realybės ir valdžios pateikiamo vaizdelio neatitikimas bei labai prasta komunikacija iš valdžios pusės, kuomet žmonės yra nuolat gąsdinami, neparodant jokių išeičių, žinoma, žmones stumia į neviltį ir verčia maištauti. Pasakojimai apie tai, kaip vakcinavus 70 proc. žmonių, jų būklė staiga pagerės ir tas virusas išnyks, visiems suvokiami kaip banalus blefas.

Žmones gąsdina ir tai, jog valdžia, demonstruodama savo audringą veiklą, skiepija vakcinomis, kurios nėra iki galo ištirtos mokslininkų. Nors žmonija yra susidūrusi su įvairiomis infekcijomis, tačiau niekada iki galo neištirtomis vakcinomis nebuvo vakcinuojama. Vėlgi bloga komunikacija skatina įvairias sąmokslo teorijas.

Reziumuokime: a) valdžios nesugebėjimas valdyti krizę; b) labai prasta komunikacija su žmonėmis; c) valdžios pateikiama melaginga informacija. Visa tai kartu ir yra pagrindinis neramumų šaltinis.