respublika.lt

Europai reikalinga nauja geopolitinė jėga

(0)
Publikuota: 2019 spalio 06 12:02:43, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 14 nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia norintis kuo greičiau baigti karą. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Pasaulinis prekybos karas šią savaitę įgijo naują formatą, vis labiau į procesą įtraukiant Europos Sąjungą: Jungtinės Valstijos apmokestino ES žemės ūkio produkciją bei aviacijos pramonę, kadangi šios sritys finansuojamos iš ES biudžeto, o tai sukuria nevienodas sąlygas pasaulinės rinkos dalyviams. Mums visą laiką pasakojo, esą Donaldas Trampas (Donald Trump) yra trumparegis protekcionistas, bet akivaizdu, kad ES vyrauja tie patys protekcionizmo vėjai... Kur dingo išgirtoji „laisvoji rinka“?

- Pradėti reikėtų nuo to, kad protekcionizmu užsiima visi ir taip buvo visada, nepaisant pasakojimų apie „laisvosios rinkos“ privalumus. Nei Jungtinės Valstijos, nei Europos Sąjunga nėra suinteresuotos mūsų civilizacijos, mūsų europinės kultūros interesų gynimu. Jie yra suinteresuoti vieno ar kito pinigus turinčio veikėjo interesų gynimu - tai yra tokia grynai globalistinė pozicija, nepaisant to, kas ir ką šiuo klausimu kalbėtų... Bet kuriuo atveju, kalbėti apie nacionalinius ar kultūrinius interesus čia net nereikėtų. Akivaizdu, jog D.Trampo administracija ar ES vadovybė net nemąstė apie tai, kad ši kultūrinė erdvė (Jungtinės Valstijos, Europa, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija ir kitos buvusios Didžiosios Britanijos imperijos dalys iki Antrojo pasaulinio karo) yra baltojo žmogaus civilizacijos interesų teritorija. Jie nemąsto tokiomis kategorijomis. Jie tik mąsto, kaip sau ištraukti vieną ar kitą kapeikėlę ir tuo jų geopolitinis išprusimas pasibaigia. Aš suvokiu, kad mūsų ir mūsų skaitytojų interesai yra turėti kažką, ką būtų dar galima palikti savo anūkams - savo žemę, kultūrinę erdvę, papročius, gyvenimo būdą, istoriją ir pan. O šių globalių personažų interesai tam yra priešingi.

- Pastaruoju metu daug prieštaringų vertinimų sulaukė vadinamoji Štainmajerio formulė, pagal kurią rusų okupuotam Donbasui turi būti suteiktas specialusis statusas, ten organizuojami „laisvi“ rinkimai, nors niekas net nesiteikė suteikti garantijų dėl svetimos kariuomenės nebuvimo ir sienų kontrolės perdavimo ukrainiečiams. Ukraina sutiko su šia formule ir dabar jau kalbama apie tai, kad Europos „viršūnių“ susitikimas šiuo klausimu gali būti surengtas. Vadinasi, daugybės gyvybių pareikalavęs karas buvo beprasmis?

- Savo feisbuko paskyroje neseniai paskelbiau autentišką nuotrauką, kurioje nufotografuoti Ukrainos kovotojai už laisvę, pakabinti už rankų su nukirstomis galvomis. Visa tai įvykdė vadinama Donbaso milicija, kurią ponas Štainmajeris ir bando legalizuoti. Aš norėčiau tiesiai šviesiai paklausti tiek Štainmajerio, tiek ir visų kitų panašių Europos veikėjų: ar jie yra pasiruošę legalizuoti šitą banditizmą ir sadizmą? Pasakykime atvirai: tiek Krymas, tiek Donbasas yra parduoti. Vladimiras Putinas efektyviai šantažavo Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron), vieną iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių prezidentą, kuris tiesiog mūsų akivaizdoje pakeitė Prancūzijos poziciją šiuo klausimu. Apie Angelą Merkel man net kalbėti yra koktu - puikiai rusiškai kalbanti buvusi komjaunuolė, vykdanti antieuropietišką ir grynai prorusišką politiką, seniai nusispjovė net į savo tautos interesus... Ji ir toliau daro viską, kad ES taptų pakankamai rimta atsvara Rytų ekspansijai ir, gink Dieve, nesueitų į tvirtą aljansą su Jungtinėmis Valstijomis. Taigi A.Merkel yra tik V.Putino žaidimo, kuris tiesiogiai nukreiptas tiek prieš Europos, tiek ir prieš Lietuvos interesus, dalis. Kitaip tariant, Vokietija gali turėti dvi strategijas: ji gali konstruoti savo Europą, arba gali konstruoti kartu su JAV atitinkamą baltojo žmogaus erdvę. Tai, ką daro A.Merkel, yra nukreipta prieš abi šias strategijas - tai yra tipiška prorusiška politika.

- O ką šioje situacijoje daryti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui? Kaip rodo ši situacija, Vakaruose draugų jis neturi, kaip ir patikimesnių politinių partnerių, NATO blokui Ukraina nepriklauso, įstoti į ES taip pat nėra perspektyvų... Gal jis dėl to ir žadėjo kuo greičiau baigti karą, kad galėtų pradėti bent svajoti apie gražesnę ateitį?

- Šiuo metu yra tik vienas prasmingas Ukrainos tikslas: laikytis ir mėginti laimėti laiką. V.Zelenskis turi nepaskubėti priiminėti sprendimų. Žinoma, jis dabar yra įvarytas į kampą pirmiausia dėl savo paties retorikos. Kada reikia greitų pokyčių ir sprendimai turi būti daromi tuoj pat, kelių savaičių ar net dienų eigoje... Bet tai yra nesąmonė, tai nėra politinis tempas. V.Zelenskis turi atsigręžti į savo stipriąją pusę, t.y. į politinę komunikaciją su savo rinkėjais. Jiems jis turi priimtinai ir įtaigiai paaiškinti, kad jų norų kalendorius ir politinis kalendorius yra du visiškai skirtingi dalykai. Jis negali skubėti. Jis negali parduoti Ukrainos interesų dėl trumpalaikio ir greito efekto. Reikia kautis. Ukraina yra labai svarbi Europos dedamoji. Šiandien jai reikia pradėti konstruoti tai, ką mes konstravome XV šimtmetyje, t. y. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos aljansą, kuris taptų nauja geopolitine jėga, konstruojančia Europos politiką Rytų atžvilgiu. Tai yra įmanoma, tai yra padaroma. V.Zelenskis, jeigu teisingai suvoktų savo misiją, privalėtų tą ir daryti. Klausimai yra kiti: ar užteks jėgų, politinės valios, suvokimo, ar įvairios oligarchinės įtakos netorpeduos šių užmojų? O V.Zelenskiui klausimas yra vienas: ar jis mato save europiniu lyderiu, ar tik trumpalaikiu svetimųjų veikėjų valios vykdytoju? Reikalinga nauja geopolitinė jėga Europoje, o ja galėtų tapti dar mūsų XIV-XV amžiuje konstruotas darinys. Mes šiuo klausimu dirbame nuo 2014 metų ir dabar mūsų bendra užduotis turi būti tokia: visus įtikinti, kad tai yra vienintelė teisinga strategija šiai dienai.

- Kaip tik šią savaitę Baltarusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jiems nereikalingos Rusijos karinės bazės...

- Apie tai aš ir kalbu. Reikia gaudyti vėją. Tą turi daryti tiek V.Zelenskis, tiek ir mūsų Linas Linkevičius, kuris anksčiau negu bet kas kitas pagavo šitas intencijas. Jeigu keliolika puskvailių politikierių Lietuvoje neatims iš jo iniciatyvos, mes galime pajudėti teisinga linkme...

- Tačiau ką tik ES užsienio politikos įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini) uždraudė mūsų ministrui važiuoti į Baltarusiją...


- Nieko nuostabaus. Pažvelkime į jos kvalifikaciją. Savo laiku ji dirbo prie dizaino, tinkančio Europos Sąjungos ambasadoms, ir nieko bendra neturėjo su realia bei rimta politika. Matosi, kad nuo tų laikų ji niekur toliau taip ir nepajudėjo...

- O tuo metu Danija toliau erzina rusus su vokiečiais, neišduodama leidimo tiesti „Nord Stream 2“ vamzdį Baltijos jūros dugnu per jos teritorinius vandenis. Visus kitus rusai su vokiečiais „nulaužė“, o štai danų - ne. Kodėl?

- Jeigu pažvelgtume į danų istoriją, iškart pamatytume, kad tai nėra primityvi valstybė. Tai yra šalis su didelėmis politinėmis ir geopolitinėmis ambicijomis. Ji buvo viena iš šalių, kurios kūrė Europos politikos vektorius šimtmečiais, todėl nenuostabu, kad danai ir šiandien tai daro. Danija yra valstybė, besilaikanti tarptautinės teisės principų ir savo užsienio politiką organizuojanti pagal savo tarptautinius susitarimus. Ji yra pajėgi pakeisti pasaulio veidą. Mes turime daug ko pasimokyti iš danų. Ne veltui jie mums yra pagrindinis sąjungininkas Europos saugumo ir gynybos politikoje. Mano, kaip krašto apsaugos ministro, pirmasis vizitas 1992 metais buvo į Daniją ir, žinoma, tai padaryta neatsitiktinai. Tai yra šalis, kuri tiksliai suvokia Europos saugumo bei gynybos politikos realijas. Jeigu rusų išprievartautos Vokietijos moterėlės jų neprivers elgtis kitaip, mes turėsime visiškai kitą Europos veidą.

- Niekaip nesibaigia „Brexit“ istorija: britų premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) vėl grasina suspenduoti šalies parlamento veiklą ir pateikė Briuseliui savo naująjį išstojimo iš ES sutarties projektą, pagrasindamas, kad Europa turi tik dvi dienas jį priimti. Tačiau akivaizdu, kad abi derybinės pusės niekaip negali perlipti per Airijos-Britanijos sienos problemą. Ar tikrai čia sprendžiasi tik techninis sienos buvimo-nebuvimo klausimas?

- Iš esmės šis klausimas yra ne tiek techninis, kiek politinis. Paleisti anglus dabar reikštų pasakyti visiems kitiems, norintiems išeiti, jog durys yra atviros. Anglai yra „pagauti“ šioje situacijoje. Kas yra siena tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos? Tai yra dar Oliverio Kromvelio (Oliver Cromwell) laikais, t. y. XVII amžiuje sukonstruota speciali konflikto linija. Tai yra viena iš linijų, kurios identifikavo Didžiąją Britaniją kaip supervalstybę. Britai negali to atsisakyti. Ir vokiškoji-prancūziškoji Europa taip pat negali nusileisti. Senosios britų politikos linijos, kurios kadaise daužė tarpusavyje kaktomis prancūzus su vokiečiais, rusus - su vokiečiais ir prancūzais, šiandien nustojo veikti. Kontinentinė Europa, apie kurią kažkada svajojo Napoleonas, dabar nukreipta prieš Didžiąją Britaniją. Tačiau Didžiosios Britanijos jau nebėra - yra tik Anglija. Štai, ką mes čia turime. Iš vienos pusės matome britų bandymą išlaikyti pozicijas, o iš kitos - turime galingą spaudimą, kuris verčia anglus atsisakyti pozicijų. Ir tai tęsiasi nuo tų laikų, kai anglų karaliai duodavo priesaiką prancūzų karaliams, konstruojant dabartinės ES prototipą. Tai nėra kažkoks konkretus techninis klausimas, o labai senos istorinės tradicijos, kuri formavo Europą, atmetimo problema. Formuojasi nauja Europa be anglų... Jeigu tai pavyks padaryti, tuomet Britanija pavirs nieko verta salele, o šimto metų karai bus kariauti veltui. Kitaip tariant, Žana d’Ark bus laimėjusi...

- Nėra dienos, kad nebūtų paskelbta kokia nors „baisi“ istorija apie D.Trampą. Štai dabar pasakojama, kad jis ruošėsi šaudyti nelegalius migrantus, net Meksikos pasienyje kone pats kasė griovius, kad prileistų ten krokodilų ir nuodingų gyvačių... Be abejonės, visa tai buvo naudinga rusams ir kitiems Amerikos priešams. Spėju, kad netrukus bus paskelbta, jog D.Trampas valgė savo vaikus. Kokios yra jo apkaltos perspektyvos tokiame fone?

- Kai kalbu apie miškų naikinimą Lietuvoje, visada noriu pasakyti, kad norėčiau šaudyti į kiekvieną miškų naikintoją. Taip pat norėčiau pasakyti, kad užleisčiau ant jų krokodilus, driežus bei skorpionus... Kai tai sako D.Trampas, jis orientuojasi į emociškai nusiteikusią savo elektorato dalį. Ši retorika pasiekia jo rinkėjų širdis. Todėl nereikėtų į tai reaguoti, kaip į kažkokią „eilinę D.Trampo beprotybę“. Kita vertus, D.Trampas puikiai suvokia, kad būtina apsaugoti savo teritoriją, grąžinti industriją į Jungtines Valstijas, aprūpinti savo žmones darbu, t. y. grįžti prie pradmenų, kad būtų galima vėl užsimoti naujam kryžiaus žygiui į pasaulį. Arba visa tai, kuo šiandien gyvena Jungtinės Valstijos, tėra tuščios ambicijos. Štai toks yra pasirinkimas. Jungtinės Valstijos negimė tuščioje vietoje. Tai net nėra valstybė, o pirmiausia ideologijos pagimdyta respublika, kuri pabandė primesti savo požiūrius į gyvenimą visam pasauliui. Deja, primityvus godumas sustabdė juos šiame kelyje. Primityvaus godumo geriausias pavyzdys yra industrijos iškėlimas į pigias šalis, į tą pačią Kiniją. Šis godumas pagimdė amerikiečiams naujus konkurentus ir pristabdė JAV judėjimą į priekį. Dabar D.Trampas bando visa tai atsukti atgal ir jokia apkalta jo nesustabdys, nes tai prieštarautų JAV interesams.

- O Šiaurės Korėja toliau pyškina savo raketėles ir niekas jos negali sutramdyti. Kodėl?


- D.Trampas pamėgino tai stabdyti viešųjų ryšių lygmeniu, šiek tiek tuos šiaurės korėjiečius aptramdė, pamėgino tai įsirašyti kaip eilinę pergalę, tačiau iš esmės klausimo neišsprendė. Šiandieninės Šiaurės Korėjos vadovybės interesas yra apginti valdantįjį elitą, t. y. pačius save, užsitikrinant sau vietą laisvajame pasaulyje. Kitaip sakant, jiems reikia galimybės integruotis šiandieniame pasaulyje su visais savo susikrautais turtais...

D.Trampas jiems nesuteikė tokios galimybės, nors pažadėjo. Todėl raketėlės ir skraido. Šiaurės Korėjos veikėjai puikiai suvokia, jog jie neturi daug laiko. Jie mato situaciją savo visuomenės viduje ir puikiai supranta, kad gali būti atakuoti. Jie turi išeiti iš žaidimo iki tol, kol sprogs situacija šalies viduje, išeiti su maksimaliai pilnomis kišenėmis. Jie taip pat mato situaciją kaimyninėje Rusijoje, kad ir ten visuomenė kaista. Net Jakutijos šamano žygis į Maskvą ten buvo sustabdytas vien dėl to, kad jis netaptų dar vieno didelio nepasitenkinimo generatoriumi, mobilizuojančiu Rusijos visuomenę. Taigi šiaurės korėjiečiai puikiai suvokia, kad lygiai tas pats yra pas juos ir todėl jie skuba. Jie sako: Donaldai, arba tu mums leisi viską pasidėti saugioje vietoje ir tuomet mes nešaudysime raketėlių, arba tu pamatysi tai, ko dar nesi matęs... Tokia yra politinė logika ir tikrovė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s