1 nuotr.Rusijos karinė pramonė lenkia NATO, todėl Aljanso narės ir Europa turi didinti išlaidas gynybai, kad būtų pasirengusios galimam konfliktui. Tai interviu „El Pais" pareiškė ES gynybos ir kosmoso komisaras, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
Paklaustas apie galimą Rusijos puolimą iki 2030 m., jis nurodė, kad tai ne jo nuomonė, o NATO šalių ir Europos žvalgybos tarnybų, kurių jis neįvardino, pozicija.
„Rusija per tris mėnesius pagamina daugiau ginklų nei visas NATO per metus. Jei situacija nepasikeis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susigundys mus išbandyti, nes tiki, kad gali būti stipresnis už visą NATO kartu sudėjus. Todėl turime stiprinti pasirengimą ir spartinti gynybinę pramonę", - sakė jis.
Briuselis siekia užtikrinti, kad Europa iki 2030 m. turėtų autonominę gynybą. Orientuodamasis į tai, A.Kubilius parengė planą, pagal kurį ES per ateinančius ketverius metus perginklavimui turėtų išleisti iki 800 mlrd. eurų.
„Europos gynyba grindžiama kolektyvinės gynybos principu. Jei šalis neinvestuoja į gynybą, tai silpnina likusias nares. Apsauga grindžiama solidarumu. Dabar matome iš Rusijos Europos saugumui kylančias grėsmes, tačiau negalime garantuoti, kad jos nepradės kilti ir Pietų Europoje ar Afrikoje", - nurodė jis.
Taip pat politikas patikino, kad ES nebegali kliautis pigia energija iš Rusijos.
„Su tuo baigta. Galime prognozuoti, kad per ateinančius kelis dešimtmečius dėl augančios Kinijos karinės galios JAV vis labiau perskirstys savo gynybos išteklius Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui bei sumažins savo buvimą Europoje. Todėl turime būti pasirengę prisiimti atsakomybę už Europos saugumą", - pridūrė jis.
Kalbėdamas apie konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, Europos komisaras pabrėžė, kad ES ir JAV turi padaryti viską, jog Kijevas ir Maskva sutartų dėl teisingos taikos, kurią galima pasiekti tik naudojant formulę „taika per jėgą".
A.Kubilius patikino, kad ES ir JAV gali labiau padėti Ukrainai, pažymėdamas, jog Briuselio ir Vašingtono parama Kijevui per pastaruosius trejus metus sudarė mažiau nei 0,1 proc. jų BVP.
Jis pridūrė, kad daugelis Europos šalių dabar diskutuoja, kaip pasiekti aukščiausią saugumo lygį taikos Ukrainoje atveju.
