Euro zonos ekonomika 2020-aisiais gali susitraukti 5-12 proc.

Susitraukimo mastas priklausys nuo viruso protrūkio apribojimo priemonių galiojimo laiko ir politikos atsako į pandemiją, teigė ji.

„Mums gresia susidurti su ekonominiu susitraukimu, kurio mastas ir greitis naujausioje istorijoje neturi precedento“, – Frankfurte kalbėjo Ch. Lagarde.

„Kadangi pamažu švelninamos karantino priemonės, šiuose scenarijuose numatomas ekonominio aktyvumo atsigavimas, tačiau jo greitis ir mastas išlieka neaiškus“, – pridūrė banko vadovė.

Tokio įspėjimo sulaukta po to, kai Eurostato duomenys ketvirtadienį parodė, kad užsidariusios euro zonos ekonomika pirmą ketvirtį susitraukė 3,8 proc.

Pabrėždama, kokią didelę žalą pandemija padarė pasaulio ekonomikai, Vokietija paskelbė, kad šalies bedarbių skaičius balandį išaugo iki 2,6 mln., kai praėjusį mėnesį šis skaičius siekė 2,3 mln., o Prancūzija patvirtino, jog nusmuko į recesiją.

Ch. Lagarde teigė, kad antro ketvirčio duomenys, tikėtina, bus dar prastesni.

„Smarkus ekonominio aktyvumo sumažėjimas balandį rodo, kad antrą ketvirtį padariniai bus dar gilesni“, – ji sakė reporteriams vaizdo spaudos konferencijoje.

ECB pastarosiomis savaitėmis pristatė įvairių skatinimo priemonių, kuriomis bus siekiama atgaivinti euro zonos ekonomiką ir išlaikyti kredito srautus finansų sistemoje.

Į priemones įskaitoma 750 mln. eurų dydžio skubi pandemijos obligacijų pirkimo schema, su kuria ECB šiemet nusipirks 1,1 trln. eurų vertės turto.

ECB ketvirtadienį paskelbė esąs „pasirengęs“, jei to prireiktų, padidinti obligacijų supirkimo mastą.

Bankas taip pat nepakeitė istorinėse žemumose esančių palūkanų normų ir pristatė naujas paskatas bankams, kad šie ir toliau skolintų namų ūkiams ir įmonėms.

Ch. Lagarde teigė, kad pasaulis susiduria su „pasauline sveikatos krize“, o „svarbiausias prioritetas yra gelbėti gyvybes“.

„Turime nepamiršti, kad kiekviena mirtis yra tragedija, – sakė ji. – Norime pareikšti savo užuojautą visiems tiems, kurie kenčia nuo šių mirčių.“