respublika.lt

ES vežimui prireikė naujų keleivių

(0)
Publikuota: 2020 kovo 25 06:50:55, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 4 nuotr.
EK pirmininkė Ursula fon der Lejen demonstruoja visišką negalią kovoje prieš virusą, savo energiją nukreipdama beprasmiškai ES plėtrai. EPA-Eltos nuotr.

Europos Sąjunga pasiruošusi pradėti pokalbius su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl narystės Bendrijoje. Tai rodo dokumento projektas, kurį pavyko pamatyti agentūrai „Reuters“.

 

Remiantis dokumentu, 27 šalys narės vienbalsiai pasisako už pokalbius. Toks balsavimas yra sąlyga procesui pradėti.

Jei iš tiesų nė viena ES narė neprieštarauja, atitinkamam sprendimui formaliai galėtų būti pritarta iki šios savaitės vidurio, teigė diplomatiniai šaltinai. Anot duomenų, „už“ jau yra ir Graikija, kuri pastaruoju metu dar spyriojosi dėl makedonų valstybės pavadinimo.

Toks minėtų valstybių vertinimas esą rodo, kad abi šios Vakarų Balkanų šalys, įgyvendindamos reformas, „sustiprino savo darbą ir pasiekė apčiuopiamų ir tvarių rezultatų“, pasakojo ES plėtros komisaras Oliveris Varheljis (Oliver Varhelyi). Komisija, anot jo, tikisi, kad šalys narės netrukus duos oficialų sutikimą stojimo derybų pradžiai. Tačiau greičiausiai tokiu sutikimu bus laikomas virtualus visų valstybių vadovų pasikalbėjimas, kuris ir įvyko šios savaitės pradžioje.

Tiesa, sprendimas dėl to, spaudžiant Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui (Emmanuel Macron), spalį buvo atidėtas jau trečią kartą.

Sprendimą dėl stojimo derybų visos 27 šalys narės turi priimti vienbalsiai. Stojimo derybų startas yra tik ilgo proceso pradžia. Tik jei narystės siekiančios šalys palaipsniui įgyvendins reikalaujamas sąlygas ir reformas, jos galiausiai galės prisijungti prie Bendrijos.

Kaip rašė „Financial Times“, su ES plėtra nesutikusios šalys pakeitė savo poziciją po to, kai buvo priimtas sąrašas konkrečių sąlygų, kurias Albanija ir Šiaurės Makedonija privalo įgyvendinti, prieš pradedant oficialias derybas dėl narystės. Šios sąlygos apima rinkimų ir teismų sistemos reformas, korupcijos mažinimą, žiniasklaidos teisės pokyčius ir griežtesnes nelegalios migracijos taisykles.

Taip pat plėtrai labai prieštaravęs Paryžius savo poziciją sušvelnino, kuomet EK pasiūlė griežtesnę naujų narių priėmimo į Bendriją procedūrą su nuostata, kad dėl proceso dalių gali būti deramasi iš naujo, jei bus manoma, kad valstybių kandidačių pažanga nyksta.

„EK siūlo ryžtingesnes priemones, kuriomis proporcingai būtų nustatomos sankcijos, jeigu būtų rimtai arba ilgai delsiama vykdyti reformas ir stojimo proceso reikalavimus ar padėtis pablogėtų. Derybos tam tikrose srityse galėtų būti sustabdytos arba - sudėtingiausiais atvejais - išvis nutrauktos, o jau uždaryti derybų skyriai galėtų būti atidaryti iš naujo; galėtų būti sustabdyta arba panaikinta galimybė naudotis glaudesnės integracijos privalumais, tokiais kaip dalyvavimas ES programose, o ES finansavimo apimtis ir intensyvumas - sumažinti“, - rašoma EK paskelbtuose siūlymuose.

Tačiau tokio sprendimo kritikai nurodo, kad pačiai Bendrijai iš to nebus jokios naudos - atvirkščiai, grės vieni nuostoliai, kadangi įstojimo atveju Albanija su Šiaurės Makedonija gaus didžiausius europinės paramos paketus. Tarsi tokiu sudėtingu metu ES neturėtų kur dėti savo pinigų...

Komentuoja ekonomistas Povilas Gylys:

Iš esmės ES plėtra yra strateginis klausimas, tačiau bėda ta, kad šiuo metu Europoje siautėja dvi krizės - viruso ir Europos Sąjungos... Akivaizdu, kad šiuolaikinis Briuselis negali pasiūlyti Europai bendrojo gėrio, t.y. tokių dalykų, kurių kiekviena nacionalinė valstybė nesusikurtų atskirai viena nuo kitos. Suprantama, šiame viruso siautėjimo fone ši ES krizė ir psichologiškai atrodo nekaip...

Aišku, kad Albanija ir Šiaurės Makedonija nori patekti į ES grynai instinktyviai, tačiau gali būti, kad po kurio laiko jos bus labai nusivylusios. Ką jau kalbėti, kad tokiems ES plėtros manevrams pasirinktas visiškai netinkamas metas. Tiesiog turi būti aiški strategija: plečiasi ES ar nesiplečia? Tačiau dabar matau tik, kad bandomi kurti tokie mechanizmai, kurie galėtų kaip nors įprasminti Briuselio biurokratijos veiklą, tarsi demonstruojant, jog tokia veikla ir yra ES centras.

Aš nesu Europos Sąjungos priešininkas, tačiau dabartiniai demonstratyvūs mėginimai įrodyti, jog ir Briuselis kažką gali nuveikti bendram Europos šalių bendrijos labui, atrodo gana prastai, nes nieko panašaus nevyksta.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s