respublika.lt

ES valdo Briuselio milijonierių klubas (0)

2013 rugsėjo mėn. 22 d. 08:41:20
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Jei nori greitai tapti milijonieriumi ir gyvas patekti į rojų, tereikia peržengti Europos Parlamento slenkstį. „Respublikos“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad vos per vieną kadenciją europarlamentarai gali uždirbti 3,64 mln. litų. Neskaitant algos, įvairūs priedai, išmokos jiems tiesiog krenta iš dangaus - už kiekvieną atsėdėtą posėdį, nuvažiuotą kilometrą. Vidutiniam lietuviui prireiktų 135 metų norint uždirbti tokią sumą, kokią per kadenciją susišluoja EP narys. O vargšui bulgarui nepakaktų net poros gyvenimų.

×


EP narys kainuoja milijoną

Europą užklupus finansų krizei, Briuselis visus ragino veržtis diržus, laikytis fiskalinės drausmės, tačiau pradėti nuo savęs euroklerkai nenori. ES ypatingųjų kasta plečiasi kosminiu greičiu. Pavyzdžiui, dabar EP dirba daugiau nei 6600 darbuotojų, iš jų 3793 - Briuselyje, 98 - Strasbūre, 2486 - Liuksemburge, 236 - kitose vietose.

Šiemet į ES įstojus Kroatijai, EP yra 766 europarlamentarai. Apskritai visose ES institucijose dirba daugiau nei 30 tūkst. darbuotojų.

2012 metais 754 EP narių atlyginimams ir išmokoms buvo išleista 209 mln. eurų (arba 721 mln. litų). Kitaip tariant, vienas EP narys mokesčių mokėtojams per metus kainavo 277,18 tūkst. eurų (arba beveik milijoną - tiksliau, 957 tūkst. litų).

Dar 186 mln. eurų (642 mln. litų) per praėjusius metus buvo išleista EP narių padėjėjams ir 115 mln. eurų (397 mln. litų) - kitiems darbuotojams bei mistinėms „iš išorės teikiamoms paslaugoms“.

Parlamentas kasmet savo infrastruktūrai Strasbūre išlaikyti išleidžia 33,5 mln. eurų (115 mln. litų, automobilių vietų nuoma, biuro įranga, valymas, energijos suvartojimas ir apsauga).

Metinės parlamentinių sesijų Strasbūre veiklos išlaidos sudaro apie 89,3 mln. eurų (308 mln. litų). Taigi Parlamento darbas Strasbūre kiekvienais metais kainuoja 122,8 mln. eurų (424 mln. litų), arba 10,23 mln. eurų (35,32 mln. litų) kiekvieną plenarinę sesiją.

Ne gyvenimas, o rojus!

Nuo 2009 metų visi europarlamentarai gauna vienodą mėnesinę algą, kuri siekia 7957 eurus, arba 27 473 litus. Atskaičius visus mokesčius, alga į rankas sudarytų apie 6200 eurų (21 407 litų).

Tačiau ši suma - tik ledkalnio viršūnė, palyginti su tuo, ką dar į kišenę įsideda EP narys. Pasirodo, vargšai europarlamentarai iš savo „kuklaus“ atlyginimo neišgali susimokėti už biuro nuomą, telefono, pašto paslaugas, įsigytą kompiuterių ir telefonų įrangą, todėl kas mėnesį jiems skiriama 4299 eurų (14 843 litų) bendrųjų išlaidų išmoka.

EP deputatams papildomai sumokama ir tuomet, kai jie netingi ateiti į darbą. T.y. dar po 304 eurus (1049 litus) už kiekvieną dieną, kai įstatymų leidėjai užsiregistruoja per sesijas Briuselyje arba Strasbūre.

Nepigiai ES valstybių narių gyventojams kainuoja ir europarlamentarų padėjėjų išlaikymas. Kas mėnesį kiekvienam parlamentarui skiriama po 21 209 eurus (arba 73 230 litų) išlaikyti padėjėjams ir kitoms biuro išlaidoms. Šios lėšos EP nariams tiesiogiai nemokamos. Tačiau...

2009 metais EP vidaus auditoriaus Roberto Galvino parengta ataskaita atskleidžia, kad EP nariai randa būdų, kaip piniginę pastorinti ir šiomis lėšomis. Pavyzdžiui, padėjėjams numatytus pinigus jie moka fiktyviai įsteigtoms įmonėms ar į savo personalą įrašo neegzistuojančius asmenis. Beje, draudimas padėjėjais įdarbinti savo šeimos narius EP atsirado tik 2008 metais...

EP nariai yra tokie svarbūs, kad kiekvienas jų žengtas ar nuvažiuotas žingsnis tampa aukso vertės. Europarlamentarams gali būti kompensuojama iki 4243 eurų (14 650 litų) per metus kelionių už jų valstybės narės ribų, į kurias jie vyko darbo reikalais, ir atlyginamos iki 24 kelionių į abi puses jų pačių valstybėje narėje išlaidos.

Be to, gali būti mokamos fiksuoto dydžio išmokos už kelionės atstumą ir trukmę su kelione susijusioms papildomoms išlaidoms (pavyzdžiui, greitkelių mokesčiams, bagažo antsvorio ar rezervavimo išlaidoms) padengti.

Ir tai dar ne viskas! Nepaisant jų šeimos finansinės padėties, eurobiurokratai gauna išmokas šeimai. Jų bazinis dydis yra 167,31 euro (arba 577,68 lito). Už kiekvieną išlaikomą vaiką mokama 365,60 euro išmoka (1262 litai). Taip pat mokama išmoka vaikų mokslui. Ji siekia 248 eurus, arba 856 litus.

Milijonierius - per kadenciją

Vokiečių kainų palyginimo portalas „Preisvergleich.de“ šių metų pavasarį atliko tyrimą ir suskaičiavo, kad vidutiniškai vienas europarlamentaras, įskaitant dienpinigius, kelionpinigius ir kitas išmokas, per metus uždirba 213,92 tūkst. eurų (738 tūkst. litų).

Atrodytų, neįtikėtina, tačiau... Vienas EP narys britas Paulas Nutalas (Paul Nuttal) pats neseniai prisipažino per metus uždirbantis daugiau nei 200 tūkst. eurų. EP jis pavadino pinigų švaistykla ir pasiūlė europarlamentarams algas susimažinti. Tik bendraminčių taip ir nesurado.

Štai Irano transliuotojas „Press TV“ skelbia, kad vidutinis EP nario metinis atlyginimas yra 211 tūkst. eurų (728,54 tūkst. litų).

Tai 753 proc. daugiau nei ES gyventojo metinio atlyginimo vidurkis, kuris sudaro apie 28 tūkst. eurų.

EP biurokratai uždirba net daugiau nei Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron). Pastarojo metinė alga - 142,5 tūkst. svarų (584 tūkst. litų) per metus.

Milijonieriais EP nariai gali tapti vos per vieną kadenciją, trunkančią penkerius metus. Uždirbdamas po kelis šimtus tūkstančių eurų per metus, baigęs kadenciją europarlamentaras savo sąskaitą papildo 1,055 mln. eurų, arba 3,642 mln. litų.

„Respublikos“ skaičiavimais, eiliniam Seimo nariui, gaunančiam 6900 litų atlyginimą, reikėtų dirbti 43 metus, kad uždirbtų tiek, kiek EP narys per vieną kadenciją. O Lietuvos Respublikos prezidentei, gaunančiai 24,7 tūkst. litų mėnesinį atlyginimą, - 12 metų.

Ką jau kalbėti apie vidutinį atlyginimą - 2253 litus - gaunantį lietuvį? Lietuviui prireiktų 135 metų, latviui - 123 metų, estui - 90 metų, kad uždirbtų tiek, kiek uždirba kartą į EP išrinktas politikas. O vargšui bulgarui nepakaktų net kelių gyvenimų - jam tektų plušėti net 218 metų! Žinoma, neišleidžiant nė cento.

Audrius RUDYS, Ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

- Juk gerai, kad vos per penkerius metus EP nariai gali tapti milijonieriais?

- Į šitą klausimą turbūt reikėtų atsakyti platesniame kontekste. Savaime aišku, kad virš EP yra tik Dievas. Taip atsitinka tada, kai jie patys sau nustato algas. Tas pats yra ir mūsų šalies Parlamente.

Reikėtų priminti, kad anksčiau EP buvo sprendžiama dilema, ar EP nario atlyginimas turi būti susietas su šalies, kurioje jis išrinktas, parlamentaro alga, ar visų EP narių atlyginimai turi būti vienodi. Žinoma, jei vyrautų ankstesnė tvarka, atlyginimų skirtumai būtų labai didžiuliai ir EP nariai taptų tarpusavyje nelygūs. Tačiau dabar, ko gero, jų atlyginimai nustatyti atsižvelgiant į pačių turtingiausių šalių atlyginimų lygį.

Atlyginimas yra viena, visai kas kita - priedai. Tai vadinamieji dienpinigiai, kelionpinigiai, reprezentacinės lėšos.

Tie priedai yra neapmokestinami. Vadinasi, palyginti su paprastais piliečiais, europarlamentaras neabejotinai turi pranašumų. Jo pajamų lygis kur kas didesnis nei tokias pat pajamas gaunančio eilinio piliečio.

Antra, mano akimis žiūrint, ES jau kuriasi kaip imperija. Kadangi ji dar tik kūrimosi stadijos, jiems labai reikalingi lojalūs europarlamentarai. O kaip užsitikrinti tą lojalumą? Vienas iš būdų - sukelti didžiulį norą tapti europarlamentaru, mokant tokius atlyginimus.

- Be atlyginimo, EP nariams mokami ir dienpinigiai kaskart, kai prisiregistruoja posėdžiuose. Koks verslininkas mokėtų savo darbuotojams papildomai už tai, kad jie pasirodo darbe?

- Pasirodymas savo darbe darbdaviui - vienas dalykas, o parlamentaro pasirodymas posėdyje yra šiek tiek kas kita, nes tie posėdžiai dažniausiai vyksta ne jo gimtajame mieste. Darbas EP didžiajai daliai europarlamentarų yra darbas kitame mieste, todėl natūralu, kad kiek pasunkėja jų buitis ir šiek tiek daugiau išlaidų atsiranda.

Bet jei kalbėtume apie dienpinigių dydį - 300 eurų, tai yra baisi suma! Vienas toks išmokėjimas atitinka Lietuvos mėnesinį darbo užmokestį! Tai nesuvokiamas dalykas. Manau, kad tokius dalykus reikia sureguliuoti. Reikalinga institucija iš šalies, turinti teisę nustatyti parlamentarų atlyginimą ir socialines sąlygas. Tas tinka ir Lietuvos Parlamentui ar apskritai bet kurios šalies parlamentui. Dabar virš parlamentų yra likęs tik dangus. Negali taip būti, negali būti tokios beribės laisvės.

 

 Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BE PANIKOS - NEVERYGINĖ STATISTIKA: per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius Lietuvoje mirė 29699 žmonės (pernai per tą patį laiką mirė 29017 žmonių), iš jų nuo kraujotakos sistemos ligos – 16137; nuo piktybinių navikų - 6070; kitos mirties priežastys - 2772; išorinės mirties priežastys - 1689; virškinimo sistemos ligos - 1548; kvėpavimo sistemos ligos - 859; infekcinės ir parazitinės ligos - 529; DĖL „COVID-19“ – 95 ŽMONĖS.
  • BUDRUMAS: net jei šalyse pastebimas koronaviruso atvejų sumažėjimas, jos turi išlikti budrios, įspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nepaprastųjų ligų skyriaus techninės grupės vadovė M.Van Kerkhove.
  • ORAI: naktį daug kur protarpiais krituliai (daugiausia sniegas, šlapdriba); daugelyje rajonų plikledis, kai kur silpna lijundra; žemiausia oro temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.
  • PASITRAUKS: lankydamasis Minsko klinikinėje ligoninėje, autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė pasitrauksiantis iš šio posto, kai bus priimta nauja Baltarusijos Konstitucija.

  • NELAIMINGI ĮVYKIAI: ketvirtadalis mirtinas traumas darbe šiais metais patyrusių darbuotojų – dirbantys pirmus metus naujoje darbo vietoje, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
  • EKONOMIKA: didžiausią apyvartos mažėjimą trečią ketvirtį patyrė oro transporto įmonės bei kelionių agentūros.
  • PAREIŠKIMAS: D. Trumpas pareiškė paliksiantis Baltuosius rūmus, jei J. Bidenas oficialiai būtų paskelbtas nugalėtoju.
  • VOKIETIJOJE: pastarąją parą užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 22 806 ir viršijo 1 mln.
  • ĮŽIEBIMAS: eglės įžiebimu Kauno rajono bendruomenė pirmoji žengia į šviesų Kalėdų laukimo metą; Penktadienio vakarą Raudondvario dvaro parke bus įžiebta 2020-ųjų Kalėdų eglė.
  • APTARS: šiandien Prezidentūra aptars Alytaus rajono svarbiausius klausimus nuotoliniu būdu.
  • GAISRAS: vėlyvą naktį, 01.22 val., Klaipėdoje iš degančio buto evakuoti gyventojai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jau puošiatės namus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dėl pandemijos pasikeis Jūsų išlaidos kalėdinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +3 C

-1 0 C

 

-1 0 C

 +4 +5 C

+1 +2 C

 

 +1 +3 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos