Paketą sudaro 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gaivinimo fondas ir 2021–2027 m. ES biudžetas, siekiantis 1,074 trln. eurų.

Proveržio derybose pavyko pasiekti po keturias dienas trukusių intensyvių diskusijų. Šis viršūnių susitikimas Briuselyje vos netapo ilgiausiu visų laiku Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikimu.

750 mlrd eurų dydžio ekonomikos gaivinimo fondą sudarys 390 mlrd. eurų subsidijų, kurių valstybės narės neturės grąžinti, ir 360 mlrd. eurų paskolų, kurios bus grąžinamos. Be to, priimtas mechanizmas, susiejantis prieigą prie lėšų su teisinės valstybės principų laikymusi.

EVT pirmininkas Charles'is Michelis susitarimą vadino istorine akimirka.

„Mes tai padarėme. Europa yra stipri, Europa yra vieninga. Mes pasiekėme susitarimą, – žurnalistams sakė Ch. Michelis. – Tai yra geras susitarimas. Tai yra stiprus susitarimas. Ir svarbiausia, tai yra tinkamas susitarimas Europai.“

Tuo tarpu Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen padėkojo Ch. Micheliui ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel už pastangas vedant sudėtingas derybas. U. von der Leyen teigimu, susitarimas įrodo Europos sugebėjimą veikti.

„Kad ir kokie būtume pavargę, žinome, kad tai yra istorinė akimirka Europai“, – pridūrė ji.

Tiesa, teigė U. von der Leyen, ES biudžete buvo imtasi kompromisų dėl išlaidų sveikatos apsaugai, migracijai ir išorės veiksmams.

Bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis, etapas.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, vadovavęs Lietuvos derybų delegacijai, pažymėjo, kad ES daugiametis biudžetas įgalins įgyvendinti Gerovės valstybės raidos kelią, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.

„Derybose siekiau, kad inovacijų ir žalinimo tikslų įgyvendinimui būtų užtikrintas tinkamas ES finansavimas tiek iš tradicinėmis politikomis vadinamų sanglaudos ir žemės ūkio politikų, tiek iš naujai kuriamo ES Gaivinimo ir atsparumo instrumento“, – sakė prezidentas.

Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš 4 eurai ES paramos. „Tai yra unikali galimybė Lietuvai investuoti lėšas į valstybės modernizaciją ir mūsų visų ateitį“, – sakė G. Nausėda.

Derybose dėl ES Daugiametės finansinės perspektyvos Lietuva pagrindinį dėmesį skyrė Sanglaudos ir žemės ūkio politikos finansavimui. Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. „Ypač svarbu pažymėti, kad atsižvelgta į mūsų nuosekliai keltą klausimą dėl Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimo įtakos šalies ekonomikos raidai“, – teigė prezidentas.

Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų. Prezidentas pabrėžė, kad gera žinia yra tai, kad, palyginti su ankstesne finansine perspektyva, skirta daugiau kaip 400 mln. eurų tiesioginėms išmokoms. Tai leis sparčiau užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams ES vidaus rinkoje.

ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą.

Šalies vadovas pabrėžė, kad ES biudžete „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma. Lietuvos pastangomis išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.

Lietuvos prezidentas sakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų. Šios lėšos bus naudojamos ekonomikos atsigavimui, struktūrinių reformų įgyvendinimui, inovacijoms, skaitmeninimui, žaliosios Lietuvos kursui. Kovai su klimato kaita iš Teisingo perėjimo fondo numatyta 243 mln. eurų tiems regionams, kurie susidurs su didžiausiais šioje srityje iššūkiais.

Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.

Prezidentas teigė, kad pasibaigus deryboms laukia naujas svarbus etapas – ES lėšų skaidrus ir efektyvus investavimas, kuris kurtų aukštesnę pridėtinę vertę Lietuvos žmonėms.