Europos Sąjunga penktadienį nusprendė nesiimti veiksmų ir neriboti vakcinos nuo COVID-19 eksporto į Šiaurės Airiją, praneša AFP.
1 nuotr.
Nuo COVID-19 visame pasaulyje mirė apie 2,2 milijonai žmonių, o turtingosios valstybės tarpusavyje konkuruoja dėl riboto vakcinų kiekio. Dėl to kyla grėsmė, kad vakcinos ilgą laiką nebus tiekiamos skurdesnėms šalims.
Jungtinės Karalystės ir Švedijos įmonė „AstraZeneca“ paskelbė, kad dėl problemų su gamyba ji Europos Sąjungai ir Jungtinei Karalystei kol kas gali pristatyti mažiau vakcinos dozių nei pažadėjo anksčiau. Tačiau tiek ES, tiek JK reikalauja, kad būtų laikomasi susitarimų.
ES pagrasino apriboti vakcinų eksportą į Šiaurės Airiją nepaisydama „Brexit“ sutarties nuostatų dėl laisvo prekių judėjimo per Airijos sieną. Tačiau tokių planų Briuselis atsisakė po to, kai britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išreiškė susirūpinimą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vėliau paskelbė, kad su B. Johnsonu sutarė, jog vakcinų eksportas nebus ribojamas įmonėms įgyvendinant sutartyse prisiimtus įsipareigojimus.
Be to, ES atskleidė dalį sutarties su „AstraZeneca“ sąlygų. Taip pat buvo pristatyta tvarka pagal kurią galima būtų uždrausti Europoje sukurtų vakcinų eksportą.
„Tikiuosi, kad bendrovė pristatys 400 milijonų vakcinos dozių, kaip ir susitarta“, – Europos Komisijos pirmininkė socialiniame tinkle „Twitter“ rašė apie „AstraZeneca“.
Penktadienį ES patvirtino „AstraZeneca“ vakciną. Anksčiau buvo patvirtintos „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos.
Nesutarimai dėl vakcinų tiekimo tarp ES ir Jungtinės Karalystės atskleidė, kad vakcinų trūkumas kelią grėsmę net ir turtingų valstybių ambicingiems skiepijimo planams. Todėl baiminamasi, kad ribotas vakcinų kiekis neturtingas šalis tai gali paveikti dar labiau.
Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanomas Ghebreyesus penktadienį perspėjo dėl „vakcinų nacionalizmo“. Anot jo, kyla grėsmė, kad vakcinos, kurios gali padėti nugalėti pandemiją, padidins nelygybę pasaulyje.
