respublika.lt

ES nepajėgi kovoti su dviem krizėmisnuotraukos (21)

2020 balandžio mėn. 01 d. 12:30:37
Mantas LAPINSKAS

ES valstybės kaip išmano kovoja su pasaulį apėmusia pandemija. Tačiau pasaulyje vyksta ir kiti neramumai. Nuo vasario 28 d., kai Turkija palengvino sienų kontrolę, dešimtys tūkstančių prieglobsčio ieškančių žmonių bando patekti į ES, ypač į Graikiją. Ar Europa pajėgi kovoti dviem frontais - ir su koronavirusu, ir su migrantų krize?

×
nuotr. 4 nuotr.
Maža tikimybė, kad nelegalūs pabėgėliai bus patikrinti, ar nėra užsikrėtę Covid-19. EPA-Eltos nuotr.

 

„Dauguma pabėgėlių, ypač dabar susitelkusių Turkijos-Graikijos pasienyje, yra ne pabėgėliai iš Sirijos, ne karo pabėgėliai, o ekonominiai, tiksliau - geresnio gyvenimo ieškotojai. Tai - pabėgėliai iš Pakistano, Afganistano, Afrikos šalių ir tie patys turkai, kurie tikisi sumaištyje kartu prasprukti į ES“, - sako Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė.

Pasak jos, didžioji dalis neturtingų karo pabėgėlių iš Sirijos gyvena susitelkę pabėgėlių stovyklose Turkijoje, netoli Sirijos sienos. Tačiau kita dalis, kurie susitelkę prie pat sienos, yra turtingesni asmenys, turintys pinigų transportavimui, įsigyti maisto ir pan.

„Kita grėsmė - dalis pabėgėlių, dešimtimis, kartais šimtais prasmunka per sieną. Graikija informavo, kad apie 300 nelegaliai kirtusių sieną asmenų buvo suimta praeitą savaitę. Tačiau kiek pabėgėlių nepavyksta susekti ir sulaikyti? Šiuo metu plintant Covid-19 užkratui, šie pabėgėliai labai lengvai gali tapti ligos platintojais“, - sako profesorė.

V.Kumpikaitė-Valiūnienė atkreipia dėmesį, kovo 17 d. įvyko Vokietijos, Prancūzijos, JK ir Turkijos lyderių virtualus pokalbis. Tačiau, kovo 26 d. ES aukščiausiojo lygio susitikimas neįvyko dėl Covid-19. Šio susitikimo metu turėjo būti detaliai aptariamas pabėgėlių Turkijos-Graikijos pasienyje ir naujų pabėgėlių iš Sirijos klausimas.

„Virtualaus pokalbio metu ES įsipareigojo ir toliau finansiškai padėti Turkijai, glaudžiančiai daugiau nei 4 milijonus pabėgėlių. Tai, mano galva, šiuo metu pagalba Turkijai apsaugoti nuo pabėgėlių sienos kirtimo yra pati svarbiausia ir efektyviausia, nes ES šiuo metu nėra pajėgi kovoti su dviem tokio masto krizėmis: Covid-19 ir pabėgėliais prie pietinių ES sienų“, - sako profesorė.

ES lyderiai nori išvengti 2015-2016 m. migrantų krizės pasikartojimo, kai iš Turkijos į bloką plūstelėjo maždaug milijonas žmonių, sukeldami didžiulę įtampą nacionalinėms socialinėms tarnyboms, sukeliant neramumus tarp valstybių narių.

„Šiuo metu ES lyderėms tikrai labiau rūpi drastiškas Covid-19 plitimas jų šalyse ir visoje ES, to pasekmės ekonomikai, nei kas vyksta Graikijos-Turkijos pasienyje. Europa pabėgėlių klausimu neturi bendro susitarimo ir nuomonės. Valstybėms, turinčioms sieną su Turkija, sunkiai sekasi valdyti migrantų srautus, todėl jose kyla nacionalizmo banga. Vyšegrado grupės valstybės kategoriškai atsisako priimti pabėgėlius, todėl susitarimas dėl pabėgėlių priėmimo kvotų bendrijos viduje nėra pasiektas“, - sako pašnekovė.

V. Kumpikaitė-Valiūnienė taip pat pabrėžia, kad tai trumpuoju periodu visuomet padidina nusikalstamumą; steigiasi grupuotės, daugėja vagysčių, užpuolimų, niokojami miestai.

Profesorė išskiria skirtumus tarp pabėgėlių ir Vakarų Europos valstybių vertybių: dažniausiai pabėgėliams svarbiausios išgyvenimo ir gilios tradicinės, religija grįstos vertybės. Vakarų Europos valstybėms būdingos gerovės ir pasaulietiškos, racionalumu grįstos, vertybės. Be to, pasak jos, pabėgėliai nenoriai integruojasi į vietines bendruomenes, mieliau renkasi savo tautos aplinką ir gyvena diasporose.

Profesorės nuomone, ilgojoje perspektyvoje imigracija turėtų duoti teigiamą poveikį.

„Senstančioje Europoje jie papildys darbo rinką, neretai atliks mažiau kvalifikuotus ir nekvalifikuotus darbus, kurių paprastai nenori dirbti vietiniai gyventojai. Visgi trumpuoju periodu tai didžiulė našta ES ekonomikai - tai išlaidos, susijusios su pabėgėlių apgyvendinimu, jų maitinimu, mokymu, sveikatos apsauga, integravimu, galiausiai įdarbinimu“, - teigia profesorė.

Pandemijos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dalis anksčiau atkeliavusių pabėgėlių gyvena nelegaliai. Kaip aiškina V.Kumpikaitė-Valiūnienė, Italijoje, Ispanijoje ir toje pačioje Graikijoje tokių nelegalių gyventojų yra tūkstančiai.

„Covid-19 paskutinėmis dienomis dramatiškai plinta Italijoje ir Ispanijoje, nors dar nepasiekė piko. Susirgimų skaičius auga ir dar augs ir Graikijoje. Maža tikimybė, kad šiose šalyse nelegalūs pabėgėliai bus patikrinti, ar nėra užsikrėtę Covid-19“, - teigia V.Kumpikaitė-Valiūnienė.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (21)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEPASIEKĖ: Trišalė taryba trečiadienį nepasiekė bendro sutarimo dėl kitų metų minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydžio ir fiksavo skirtingas nuomones.
  • RUSIJOJE: pastarąją parą užfiksuotas 8 481 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, bendras infekuotųjų skaičius šalyje pasiekė 1 176 286.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar miestai, kurie tapo koronaviruso židiniais, turėtų būti karantinuoti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate nekilnojamojo turto mokestį?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +9 C

+8 +9 C

 

+10 +12 C

 +17 +18 C

+18 +19 C

 

+17 +18 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

1-6 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1702 PLN - 4.5435
RUB - 92.1625 CHF - 1.0795
GBP - 0.9096 NOK - 11.0543

Nuorodos