Europos Sąjunga ketvirtadienį įvedė sankcijas pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui po priverstinio keleivinio lėktuvo nutupdymo.
Naujasis paketas apima priemones, suvaržančias prekybą kalio trąšomis, naftos ir tabako gaminiais, taip pat apribojančias Minsko galimybes patekti į ES kapitalo rinkas ir draudžiančias teikti draudimo paslaugas vyriausybinėms ir viešosioms įstaigoms.
Taip pat draudžiama parduoti Baltarusijai technologijas, kurios galėtų būti naudojamos telefono ar interneto ryšiams perimti, ir „dvejopos paskirties“ karinę įrangą, kuri galėtų būti naudojama protestams užgniaužti.
Šios ekonominės sankcijos yra plačiausios iki šiol ES Baltarusijai taikytos priemonės nuo tada, kai A. Lukašenka sukėlė pasipiktinimą gegužę nutupdęs „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, kad sulaikytų žurnalistą-disidentą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą.
Pirmadienį ES įtraukė dar 86 asmenis ir subjektus į juodąjį sankcijų sąrašą. Dabar šiame sąraše iš viso yra 166 žmonės, įskaitant patį A. Lukašenką, du jo sūnus ir marčią, kurių turtas yra įšaldytas ir uždrausta išduoti vizas.
Pirmadienį prie ES prisijungė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada, įvedusios koordinuotas sankcijas Baltarusijos režimui.
Be to, praėjusį mėnesį ES jau uždraudė Baltarusijos oro linijoms skristi į ES ir neleido savo oro vežėjams kirsti Baltarusijos oro erdvės.
A.Lukašenka, kuris valdo Baltarusiją nuo 1994 metų, iki šiol nereaguoja į Vakarų spaudimą ir pasikliauja Rusijos parama.