ES vadovai konsultuosis, kaip apsaugoti piliečius ir verslus nuo sparčiai augančių energijos kainų poveikio, nes kyla grėsmė, jog 27 valstybėse narėse bus imta priešintis planuojamam ES perėjimui prie atsinaujinančiosios energijos.
Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vargu ar pavyks pasiekti esminių susitarimų dėl energetikos politikos, nes valstybės narės nesutaria tarpusavyje.
Pasak bendro vadovų pareiškimo projekto, su kuriuo susipažino agentūra dpa, valstybės įsipareigos „skubiai apsvarstyti“ galimybę imtis ilgalaikių priemonių, kad būtų sustiprintas energijos tiekimas ir išlaikytos prieinamos kainos. Kiti pasiūlymai bus aptarti antradienį Liuksemburge įvyksiančiame neeiliniame energetikos ministrų susitikime.
Tokios šalys kaip Ispanija ir Prancūzija nori, kad Europos lygmeniu būtų imtasi ryžtingesnių veiksmų, pavyzdžiui, bendrų dujų atsargų ar pirkimo, o kitos šalys, įskaitant Vokietiją ir Liuksemburgą, mano, kad dėl trumpalaikių priemonių taikymo turi būti atsakingos nacionalinės vyriausybės.
Praėjusią savaitę Komisija pateikė vadinamąjį „priemonių rinkinį“, kurį valstybės narės gali įgyvendinti, kad apsaugotų vartotojus nuo didėjančių sąskaitų už šildymą ir elektrą. Tarp šių priemonių – mokesčių mažinimas, tiesioginės išmokos pažeidžiamiems namų ūkiams arba valstybės pagalba mažoms įmonėms.
Išvadų projekte teigiama, kad valstybės turi įsipareigoti „skubiai ir kuo geriau pasinaudoti šiuo priemonių rinkiniu, kad suteiktų trumpalaikę pagalbą“.
Prancūzija taip pat paragino peržiūrėti elektros energijos kainų nustatymo sistemą Europoje. Kartu Paryžius naudojasi susidariusia padėtimi, kad skatintų branduolinę energetiką, kuri, pavyzdžiui, Vokietijoje yra nepopuliari.