1 nuotr.Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui sausį pristačius savo Artimųjų Rytų taikos planą, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Bendrija turi suformuluoti europietišką iniciatyvą, kuri padėtų paspartinti taikos procesą tarp izraeliečių ir palestiniečių, praneša „Deutsche Welle“.
„Norėčiau pasikalbėti su ES šalių užsienio reikalų ministrais apie tai, kokių minčių turi europiečiai ir kokių iniciatyvų galime imtis, kad suteiktume proveržį Izraelio ir Palestinos taikos procesui“, – interviu Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ sakė J. Borrellis.
Tiesa, pabrėžė J. Borrellis, ES šalys tikrai nėra vieningos Artimųjų Rytų taikos proceso klausimu, o ES kaip tarpininkę turėtų priimti tiek izraeliečiai, tiek ir palestiniečiai.
„Tai bus sunku, bet įmanoma“, – tvirtino ES diplomatijos vadovas.
J. Borrellis taip pat dar kartą paprieštaravo D. Trumpo planui, pagal kurį Izraelis galėtų kontroliuoti žydų nausėdijas Vakarų Krante ir Jordano slėnyje, o tuo pačiu būtų sukurta Palestinos valstybė. ES užsienio politikos vadovas sakė esąs „ypač sunerimęs dėl to, kad pagal šį planą Izraelis gali aneksuoti Jordano slėnį ir kitas Vakarų Kranto dalis“.
„Tai prieštarautų tarptautinei teisei ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms. Nepakanka tik vienos šalies pritarimo, kai kalbame apie naujų teritorijų prisijungimą“, – teigė J. Borrellis.
Politikas taip pat pakartojo, kad ES remia dviejų valstybių principu paremtą sprendimą, pagal kurį teritoriją po lygiai pasidalytų Izraelis ir Palestina. Pasak jo, ES siekia, kad Izraelis ir nepriklausoma, demokratinė ir tvirta Palestinos valstybės sugyventų šalia viena kitos.
D. Trumpas savo ruožtu savo Artimųjų Rytų taikos planą vadina „šimtmečio susitarimu“. Europoje JAV prezidento planas susilaukė santūrių reakcijų, o Palestinos lyderiai atmetė JAV planą tiek iki jo pristatymo, tiek ir vėliau.
Palestiniečiai siekia nepriklausomos valstybės ir reikalauja visų teritorijų, kurias Izraelis okupavo 1967 m. Šešių dienų karo metu, įskaitant Rytų Jeruzalės ir Vakarų Kranto. Palestiniečiai taip pat nori, kad iš šių teritorijų pasitrauktų 700 tūkst. čia apsigyvenusių izraeliečių.
