ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis penktadienį teigė, kad Etiopijos Tigrėjaus regione pranešta apie galimus karo nusikaltimus, jis taip pat paragino valdžią regione suteikti prieigą humanitarinei pagalbai.
1 nuotr.
Etiopijos premjero ir 2019 m. Nobelio taikos premijos laureato Abiy Ahmedo vadovaujama šalies kariuomenė lapkričio pradžioje Tigrėjuje pradėjo karinę kampaniją. Premjeras teigė, kad tai atsakas į TPLF surengtus išpuolius prieš regione esančias federalinių karinių pajėgų bazes.
Remiantis Tarptautinės krizės grupės paskelbtais duomenimis, per susirėmimus žuvo tūkstančiai žmonių. Dar dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti per sieną į Sudaną.
„Situacija regione peržengia grynai vidaus tvarkos palaikymo operacijos ribas. Nuolat sulaukiame pranešimų dėl į etnines grupes nukreipto smurto, žudynių, masinių plėšikavimų, išprievartavimų, priverstinio pabėgėlių sugrąžinimo ir galimų karo nusikaltimų“, – J. Borrellis rašė savo tinklaraštyje.
„Daugiau nei du milijonai žmonių buvo priversti bėgti valstybės teritorijoje. Ir, nors pagalbos labai reikia, prieiga prie labiausiai paveiktų teritorijų ir toliau yra apribota, todėl teikti humanitarinę pagalbą yra sudėtinga“, – teigė J. Borrellis.
Jis tvirtino, kad per praėjusią savaitę vykusį pokalbį telefonu Etiopijos užsienio reikalų ministrui Demekei Mekonnenui jis sakė, kad „nesant prieigos prie visų karo apimtų teritorijų, neturime kitos išeities kaip nutraukti finansavimą“.
„Etiopijos lyderiams perdaviau aiškią žinutę: esame pasirengę padėti, tačiau, kol nėra prieigos prie humanitarinės pagalbos operatorių, ES negali išmokėti planuojamos sumos Etiopijos vyriausybei paremti“, – rašė jis.
Jungtinės Tautos (JT) penktadienį paskelbė, kad yra „sunerimusios dėl pastovių pranešimų apie civilių žūtis ir sužeidimus per kovas kaimiškose Tigrėjaus regiono vietovėse, taip pat dėl šimtų tūkstančių žmonių, kurie dar nesulaukė jokios pagalbos, padėties.
JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) pranešė, kad pagalbą pavyko pristatyti kai kuriose teritorijose, daugiausiai miestuose, tačiau pagalbos sulaukusių žmonių skaičius labai mažas, palyginti su maždaug 2,3 mln. žmonių, kuriems tos pagalbos reikia.
