„ES su Europos oligarchija, baudžiančia silpnesnes valstybes nares, nėra ta pati ES, į kurią įstojome, tai ES be ateities", - ES viršūnių susitikimo išvakarėse parlamente sakė M.Moravieckis.

„Sakome „taip" Europos Sąjungai, tačiau nepritariame, kad mus baustų lyg vaikus, nepritariame mechanizmams, pagal kuriuos su Lenkija elgiamasi ne taip, kaip su kitomis valstybėmis", - teigė jis.

„Tai nepriklausomumo problema", - sakė premjeras ir pareiškė, kad finansavimo susiejimas su teisės viršenybės principo laikymusi gali „privesti prie ES žlugimo".

„Šiandien šis instrumentas nukreiptas prieš mus, Vengriją, gal ir Slovėniją, ar kurią kitą šalį Vidurio Europoje. Po kelių, galbūt dvejų, galbūt trejų, metų, priemonės gali būti nukreiptos prieš bet kurią kitą valstybę", - tvirtino M.Moravieckis.

„Tai lūžio taškas ES istorijoje. Sprendimų darymas, remiantis savavališkomis reguliavimo nuostatomis, gali privesti prie žlugimo", - sakė jis.

Vengrija ir Lenkija pirmadienį blokavo 1,8 trilijono eurų dydžio biudžeto priėmimą ir ekonomikos atsigavimo po koronaviruso planą dėl siūlymo susieti ES valstybėms narėms skiriamą finansavimą su teisės viršenybės principo laikymusi.

Tuo metu Europos Parlamentas teigia nenusileisiantis Vengrijai ir Lenkijai ginče dėl ilgalaikio ES biudžeto.

„Iš mūsų pusės daugiau nuolaidų nebus", - teigiama vakar paskelbtame institucijos pranešime, įvykus EP politinių grupių lyderių susitikimui. Prieš vakar prasidėjusį virtualų ES lyderių susitikimą jie paragino valstybes nares „pritarti paketui ir kuo greičiau pradėti ratifikavimo procesą."

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Reikėtų pradėti nuo tada, kai buvo konstruojama Europos Sąjunga - juk anuomet niekas iš pagrindinių „konstruktorių" ir negalvojo, kad Rytų Europos žmonės turės čia kokį nors balsą. Todėl natūralu, kad prancūzai, kurie save laiko ES elitine nacija, nepajėgia suvokti, jog tokios tautos kaip lenkai ar vengrai, turinčios seną valstybingumo istoriją ir veikiančios visame europiniame kontekste nė kiek ne mažiau ir ne menkiau, negu prancūzai, gali turėti savo nuomonę.

Iš esmės šiuo metu vyksta kova dėl to, kokia gi bus pati Bendrija. Ar tai bus prancūzų ir vokiečių politikos poreikius tyliai giedantis choras, ar tai bus mūsų visų bendru sutarimu veikianti organizacija.

Tuo metu, kai Lietuvos konservatoriai ir kitas liberalusis gaivalas papirkinėjo žmones skalbimo milteliais, kad jie stotų į ES, mes priešinomės šitai nesąmonei tiek, kiek tai buvo įmanoma, nes norėjome turėti efektyviai veikiančią, nepraskolintą valstybę. Šiandien mes turime valstybę su didžiulėmis skolomis ir įvairiausiais įsipareigojimais, kurios niekas net nenori iš ten paleisti.

Taigi, yra labai didelis skirtumas tarp to, ko žmonės tikėjosi ir kokius lūkesčius puoselėjo, ir tarp to, ką jie realiai gavo.

Manau, kad kaip nors bausti lenkus su vengrais yra pernelyg pavojinga. Niekas čia nekeliaklupsčiaus: nei lenkai, nei vengrai, nei slovėnai, o tikriausiai čia teks kalbėti ir apie čekus, netgi reikėtų kalbėti ir apie mus, jeigu Lietuvą valdytų ne marionetės... Taigi, nubausti nebus paprasta, juolab kad bet kokia bausmė gali būti vetuojama.

Galbūt nubrauks kažkokias išmokas, neduos kažkam pinigų... Bet, manau, kalbėti apie tas „europines išmokas" reikėtų realiame kontekste - tokios išmokos paprasčiausiai gadina tiek jas gaunančius žmones, tiek ir visą ekonomiką. Išmokos iškreipia realų vaizdą ir mes turime daugybę niekam nereikalingų dalykų, į kuriuos sukišti didžiuliai pinigai ir kuriuos visą laiką reikės palaikyti tam tikro standarto. Bet mes neturime nė vienos investicijos, kuri gimdytų rimtas darbo vietas arba kurtų kokio nors nacionalinio produkto pridėtinę vertę.