1 nuotr.Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad Briuselis toliau susilaikys nuo atsakomųjų priemonių JAV plieno ir aliuminio muitams, nes siekia susitarimo, kuris leistų išvengti platesnio masto 30 proc. dydžio muitų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį sužlugdė kelis mėnesius trukusias nuodugnias derybas, paskelbdamas, kad jei iki rugpjūčio 1 d. nebus pasiektas susitarimas, jis įves plataus masto muitus 27 ES valstybėms narėms.
„Jungtinės Valstijos mums atsiuntė laišką su priemonėmis, kurios įsigalios, jei nebus pasiektas susitarimas, todėl mes taip pat pratęsime savo atsakomųjų priemonių taikymo sustabdymą iki rugpjūčio pradžios“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen.
„Tuo pačiu metu mes toliau ruošimės atsakomosioms priemonėms, kad būtume visiškai pasirengę“, – pridūrė ji.
„(ES – ELTA) visada aiškiai sakė, kad teikia pirmenybę derybų keliu pasiektam sprendimui. Tai lieka nepakitę, ir mes išnaudosime laiką, kuris mums liko iki rugpjūčio 1 d.“, – pabrėžė Europos Komisijos pirmininkė.
Šis U. von der Leyen žingsnis suteikia vilties, kad D. Trumpo pastarasis grasinimas, kurį jis taip pat adresavo Meksikai, nesunaikino ligšiolinėse derybose tarp Briuselio ir Vašingtono pasiektos pažangos.
Dabartinis ES atsakomųjų priemonių JAV plieno ir aliuminio muitams taikymo sustabdymas turėjo baigtis naktį iš pirmadienio į antradienį.
Atsakydamas į muitus, kuriuos D. Trumpas įvedė metalų importui anksčiau šiais metais, Briuselis buvo parengęs muitus JAV prekėms, kurių vertė siekia apie 21 mlrd. eurų.
Tačiau balandžio mėn. ES paskelbė šias priemones atidedanti, siekdama sudaryti sąlygas platesniam prekybos susitarimui su D. Trumpo administracija.
„Nuo pat pradžių dirbome ir dabar esame pasirengę reaguoti atsakomosiomis priemonėmis. Esame tam pasirengę ir, jei reikės, galime reaguoti atsakomosiomis priemonėmis“, – sakė U. von der Leyen.
Bendrija lieka atvira deryboms, bet su bet kuo nesutiks
ES prekybos ministrai pirmadienį Briuselyje susitiks aptarti bendrijos atsaką į pastarąjį D. Trumpo žingsnį ir, svarbiausia, kokio griežtumo pozicijos Vašingtono atžvilgiu reikėtų laikytis.
Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas sekmadienį sakė, kad „rimtos ir į sprendimus orientuotos derybos“ su JAV toliau lieka reikalingos, tačiau pridūrė, kad jei jos žlugs, ES reikės „ryžtingų atsakomųjų priemonių, kad būtų apsaugotos darbo vietos ir verslas Europoje“.
„Mūsų ranka lieka ištiesta, tačiau bet ko mes nepriimsime“, – sakė L. Klingbeilas dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“.
Tai įvyko po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paragino Europos Komisiją, kuri derasi visų ES šalių vardu, „ryžtingai ginti Europos interesus“.
Nuo sausio, kai JAV prezidentas grįžo į prezidento postą, jis įvedė plataus masto muitus tiek sąjungininkams, tiek konkurentams, sukeldamas sumaištį finansų rinkose ir padidindamas baimę dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio.
Tačiau jo administracija patiria spaudimą pasiekti susitarimus su prekybos partneriais, nes daugybę susitarimų anksčiau prižadėjo pati.
Iki šiol JAV pareigūnai paskelbė tik du susitarimus su Didžiąja Britanija ir Vietnamu, taip pat laikinai sumažino atsakomuosius muitus Kinijai.
ES, kartu su daugeliu kitų šalių, buvo pasirengusi liepos 9 d. padidinti JAV muitų lygį nuo bazinės 10 proc. atžymos, tačiau pastarasis D. Trumpo veiksmas terminą atidėjo iki rugpjūčio 1 d.
Šeštadienį paskelbtame laiške D. Trumpas naujus 30 proc. muitus pagrindė JAV prekybos disbalansu su ES.
ES muitai yra žymiai didesni nei D. Trumpo balandį paskelbti 20 proc. muitai, kurių jis nusprendė vis dėlto neįvesti vertybinių popierių rinkoms pradėjus sparčiai smigti žemyn.
