1 nuotr.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas santūriai reagavo į naujus įžeidimus, nuskambėjusius iš Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano lūpų. Interviu platformai „Brut" jis penktadienį sakė: „Aš tikiu pagarba. Įžeidinėjimai tarp politinių vadovų nėra geras metodas".
R. T. Erdoganas prieš tai pareiškė tikįs, kad prancūzai „kiek įmanoma greitai atsikratys" savo prezidento. „E. Macronas yra problema Prancūzijai, - sakė jis žurnalistams Stambule. - Su E. Macronu Prancūzija išgyvena labai pavojingą metą".
R. T. Erdoganas teigė nematąs galimybių, kad prezidentaujant E. Macronui Prancūzija atsikratytų „Geltonųjų liemenių" protesto judėjimo. „Geltonosios liemenės gali tapti raudonosiomis liemenėmis", - įspėjo jis, tačiau nedetalizavo, ką turi omenyje.
Turkijos ir Prancūzijos santykiai nuo praėjusių metų vis labiau šlyja. Tai, be kita ko, lėmė ginčas dėl dujų išteklių ritinėje Viduržemio jūros dalyje bei mūšiai Kalnų Karabache, kur Turkija karinėmis priemonėmis remia Azerbaidžaną".
Vadinamajai Minsko grupei, kuriai priklausė ir Prancūzija, nepavyko pasiekti taikaus Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimo. Dėl paliaubų galiausiai sutarta tarpininkaujant Rusijai. Praėjusį mėnesį Prancūzijos Senatas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuri ragina vyriausybę Paryžiuje pripažinti Kalnų Karabachą nepriklausoma valstybe.
R. T. Erdoganas tada pareiškė, kad Prancūzija prarado savo, kaip tarpininkės, vaidmenį konflikte. Jis pakartojo pašaipią Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo pastabą, kad Prancūzija turėtų atiduoti Armėnijai savo Marselio miestą, jei jai taip jau reikia įkurti naują valstybę.
Įtampa tarp Paryžiaus ir Ankaros apogėjų pasiekė spalio gale, kai E. Macronas po virtinės islamistinių išpuolių paskelbė apie aktyvesnius veiksmus prieš „radikalų islamą" Prancūzijoje. Į tai reaguodamas R. T. Erdoganas rekomendavo E. Macronui „pasitikrinti psichiką". Jis paragino turkus boikotuoti prancūziškas prekes.
